Žarnyno flora, dar vadinama žarnyno mikroflora arba žarnyno mikrobiota, yra žarnyne gyvenančių mikroorganizmų rinkinys. Nepatogeniški šie mikroorganizmai atlieka esminį vaidmenį organizmo virškinime ir gynyboje. Žarnyno floros disbalansas gali turėti žalingą poveikį.

Kas yra žarnyno flora ar žarnyno mikrobiota?

Žarnyno flora, dar vadinama žarnyno mikrobiota, atstovauja žarnyne esančių mikroorganizmų rinkinys. Šie mikroorganizmai yra komensaliniai, tai yra, jie gyvena simbiozė su žmogaus kūnu. Jie nėra patogeniški ir prisideda prie tinkamo organizmo funkcionavimo.

Kokia yra žarnyno mikrobiotos sudėtis?

Žarnyno flora anksčiau buvo vadinama žarnyno bakterine flora, nes tyrimai parodė, kad ją sudaro tik bakterijos. Mokslo pažangos dėka dabar pripažįstama, kad žarnyno florą iš tikrųjų sudaro daugybė mikroorganizmų, įskaitant:

• skirtingų bakterijų štamų ;
• virusai ;
• mielės ;
• Grybas;
• pirmuonys.

Žarnyno mikrobiotos funkcija tranzitu

Keletas tyrimų patvirtino esminį žarnyno floros vaidmenį virškinimo procese. Žarnyno mikrobiotos disbalansas gali būti virškinimo sutrikimų priežastis.

Žarnyno floros vaidmuo virškinant

Žarnyno flora prisideda prie nuryto maisto virškinimo, visų pirma dalyvaujant:

• tam tikrų maisto likučių degradacija įskaitant tam tikrus augalinius pluoštus;
• maisto lipidų hidrolizė ;
• tam tikrų baltymų skilimas ;
• maistinių medžiagų įsisavinimas ;
• tam tikrų vitaminų sintezė.

Žarnyno floros svarba organizmo gynybai

Žarnyno mikrobiota dalyvauja organizmo imuninėje gynyboje. Žarnyno floros mikroorganizmai ypač veikia:

• užkirsti kelią tam tikrų patogenų įsiskverbimui ;
• apriboti infekcijos vystymąsi ;
• imuninę sistemą.

Kiti galimi tiriami žarnyno floros vaidmenys

Keli tyrimai rodo, kad taip pat yra sąveika tarp smegenų ir žarnyno mikrobiotos. Žarnyno floros disbalansas ypač gali turėti įtakos centrinei nervų sistemai perduodamai informacijai.

Kas yra disbiozė

Disbiozė atitinka a žarnyno floros disbalansas. Tai visų pirma gali atspindėti:

• disbalansas tarp tam tikrų mikroorganizmų, ypač tarp priešuždegiminių ir priešuždegiminių agentų;
• tam tikrų mikroorganizmų persvara pavyzdžiui, enterobakterijos ar fuzobakterijos;
• tam tikrų mikroorganizmų išeikvojimas arba nebuvimas tokių kaip bakterijos Faecalibacterium prausnitzii.

Kokia yra komplikacijų rizika?

Žarnyno floros tyrimai rodo, kad disbiozė gali būti susijusi su tam tikrų ligų, įskaitant:

• lėtinė uždegiminė žarnyno liga (IBD)tokie kaip Krono liga ar opinis kolitas, kuriems būdingas nepakankamas imuninis atsakas žarnyne;
• medžiagų apykaitos sutrikimai, pvz., 2 tipo diabetas ir nutukimas, kurie turi įtakos organizmo darbui;
• le gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, kai storojoje žarnoje išsivysto navikas;
• tam tikros neurologinės ligos, dėl žarnyno mikrobiotos ir smegenų ryšio.

Kokie yra disbiozės rizikos veiksniai?

Žarnyno floros disbalansą gali skatinti tam tikri veiksniai, tokie kaip:

• prasta mityba;
• vartoti tam tikrus vaistus;
• stresas.

Prevencinės priemonės žarnyno florai palaikyti

Ribojant rizikos veiksnius, galima išvengti disbiozės. Tam būtina laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, reguliariai užsiimti fizine veikla ir apriboti streso bei nerimo veiksnius.

Maisto papildas žarnyno florai atkurti

Norint natūraliai atkurti žarnyno florą, dažnai rekomenduojama naudoti maisto papildus. Žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą galima išsaugoti dėl:

• probiotikaiyra gyvi mikroorganizmai, naudingi žarnyno floros pusiausvyrai;
• prebiotikai, kurios yra medžiagos, skatinančios žarnyno floros bakterijų vystymąsi ir funkcionavimą;
• simbiotikai, kurie yra prebiotikų ir probiotikų mišinys.

Išmatų mikrobų transplantacija

Sunkiausiais atvejais gali būti svarstoma tam tikrų žarnyno floros mikroorganizmų transplantacija.

Preliminarūs egzaminai: tam tikrų žymenų įvertinimas

Žarnyno floros analizę dažnai motyvuoja abejonės a Medicininė apžiūra. Jei šio tyrimo metu kyla įtarimų, sveikatos priežiūros specialistas gali pareikalauti papildomų tyrimų. The tam tikrų biologinių žymenų matavimas gali būti vykdomas visų pirma. Pavyzdžiui, galima nustatyti, ar yra tam tikrų specifinių uždegimo žymenų, patvirtinančių lėtinės uždegiminės žarnų ligos (IBD) vystymąsi.

Koprokultūra: išmatų floros tyrimas

Koprokultūra est a išmatų bakteriologinis tyrimas. Nors ši analizė nepateikia tikslios žarnyno floros sudėties, išmatų kultūra suteikia esminės informacijos diagnozei nustatyti ar patvirtinti.

Ši bakteriologinė analizė gali būti siejama su parazitologinis išmatų tyrimas (EPS) patikrinti, ar nėra parazitų.

Endosko? Pyragas virškinimas: invazinė žarnyno floros analizė

Virškinimo endoskopija, dar vadinama virškinimo fibroskopija, gali:

• vizualizuoti virškinamojo trakto vidų nustatyti pažeidimų buvimą;
• atlikti biopsiją analizuoti audinius ir žarnyno floros sudėtį.

Pažanga link mažiau invazinės analizės technikos?

Jei endoskopija yra invazinė analizės technika, netrukus gali būti įmanoma žarnyno floros analizę atlikti taip pat, kaip ir kraujo tyrimą. Tai būtų galima padaryti naudojant DNR mikroschemas.

Žarnyno floros turtingumas

Mokslininkų teigimu, žarnyno floroje yra nuo trilijono iki šimto tūkstančių milijardų mikroorganizmų. Taigi jų yra nuo dviejų iki dešimties kartų daugiau nei visų žmogaus kūno ląstelių.

Sudėtinga ir unikali žarnyno mikrobiota

Žarnyno mikrobiota yra sudėtinga ir unikali ekosistema. Turint beveik 200 skirtingų mikroorganizmų rūšių, tiksli jo sudėtis priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Žarnyno flora yra sukurta nuo gimimo ir bėgant metams vystosi priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant genetiką, mitybą ir aplinką.

Perspektyvios perspektyvos

Žarnyno floros darbas atveria daug žadančių terapinių perspektyvų. Išsami žarnyno floros analizė gali padėti sukurti naujus gydymo būdus, kuriuos būtų galima pritaikyti pagal kiekvieno žmogaus žarnyno floros profilį.