Ar įmanoma tapti mažiau imliu ir ar tai būtina? Ar pažeidžiami ir ramūs partneriai sutars? Į mūsų klausimus atsako emociškai susitelkusi ir sisteminga šeimos terapeutė.
Kuo skiriasi pažeidžiamumas ir jautrumas?
Natalija Litvinova: Jautrumas yra tai, kaip mes suvokiame gyvenimo įvykius, pažeidžiamumą – kai jaučiame save jų priežastimi. Tarkime, kad pasakėte ką nors nemalonaus savo pašnekovui. Pažeidžiamas veikėjas ginčysis taip: tai reiškia, kad tai dėl manęs. Taigi aš kaltas. Jis nepripažįsta, kad jūs, pavyzdžiui, esate prastos nuotaikos. Jis savęs neklausia, ar tu apskritai turi teisę su juo kalbėtis tokiu tonu. Jis iškart viską atsižvelgia į savo sąskaitą.
Ar jautriems žmonėms lengviau gyventi su tais pačiais partneriais, ar norint išlaikyti pusiausvyrą reikia kažko storesnio ir labiau subalansuoto?
Čia viskas dviprasmiška. Panašių asmenybės tipų sąveika turi priedų: tokie partneriai geriau jaučia vienas kitą, elgiasi vienas su kitu pagarbiau ir dėmesingiau, tikslūs žodžiais ir darbais. Jie įsivaizduoja, kokiais atvejais juos skaudina, todėl nenori skaudinti savo partnerio.
Kita vertus, bendraujant visgi geriau turėti skirtingus reakcijos lygius.
Tas, kuris į dalykus reaguoja ramiau, gali būti pavyzdžiu tam, kurio reakcija į tai, kas vyksta, yra skausminga. Per šiuos pastebėjimus jautrus partneris gali pagalvoti, kad jo išgyvenimams yra alternatyva, ir laikui bėgant pradėti ją rinktis.
Kitas pliusas pasireiškia nenumatytos situacijos atveju. Labiau tikėtina, kad pora susidurs su tuo, jei vienam panikuojant, kitas priima pagrįstą sprendimą. Tačiau yra ir trūkumų: mažiau jautrus partneris gali tiesiog nesuprasti kito išgyvenimų lygio.
Kas lemia jautrumo lygį?
Nervų sistemos jaudrumas yra savybė, kuri mums „duota“ gimus. Jautrumo lygiui neabejotinai turi įtakos aplinka, kurioje augame. Jei mama nuolat patiria įtampą ir aimanuoja išgirdusi kiekvieną menkiausią reikšmingą naujieną, tai gali išgąsdinti vaiką, o jis taip pat pradės tikėtis visko.
Maždaug ta pati istorija su alkoholikų vaikais ir tais tėvais, kurie naudoja fizinį ir moralinį smurtą. Tokiose šeimose vaikas turi ugdyti jautrumą, kad galėtų užfiksuoti tėvų nuotaikas. Kad žinotų, kada ko nors prašyti, o kada geriau pasislėpti spintoje. Toks elgesys yra raktas į išlikimą.
Aukštą įgytą jautrumo lygį galima sumažinti apgyvendinant vaiką patogesnėje, saugesnėje ir saugesnėje aplinkoje. Tačiau jei vaikas nesulaikomai verkia dėl sulūžusio žaislo, nereikėtų visko kaltinti pernelyg didelio jautrumo. Vaikams toks įvykis yra tragedija, kaip ir suaugusiems, pavyzdžiui, buto ar automobilio praradimas.
Ar suaugusieji gali būti desensibilizuoti?
Taip, jei ji tau kelia daug rūpesčių. Pavyzdžiui, pakeitus aplinką: geranoriška aplinka gali daryti stebuklus, pakeisdama tikrovės suvokimą.
Kodėl skambučiai nusiraminti dažniausiai nepadeda?
Liepti kam nors nusiraminti yra nenaudinga, tai niekada neveikia. Tačiau už tokio kreipimosi dažnai slypi noras padėti, nors ir išreikštas taip kreivai. Ketinimas lyg ir logiškas: mylimas žmogus nerimauja, todėl patariu jam nusiraminti. Tačiau nesijaudinti reiškia nustoti jaustis. Mes nesirenkame savo emocijų. Mes nesakome sau ryte: „Šiandien būsiu ypač jautrus!
Todėl verta dažniau sau priminti, kad visi jausmai ir reakcijos yra tinkami, mes turime teisę būti – ir jausti
Jei jums rūpi kažkas, kuris bando jus nuraminti, ir žinote, kad jis nori padėti, geriausia jam švelniai paaiškinti, kad tai neveikia. Ir paaiškinkite, kaip tai veikia. Bet jei jie atsisako jūsų klausytis, pokalbio tonas gali būti pakeistas aiškiai nubrėžus savo ribas. Pavyzdžiui, pasakykite, kad jums nereikia tokio komentaro.
Kaip susiję emocinis jautrumas, jautrumas ir empatija?
Jautrumas – tai reakcija į išorinį fizinį dirgiklį, pavyzdžiui, garsą. Už tai atsakinga nervų sistema, čia jau fiziologijos reikalas, o paveikti tai labai sunku. Jautrumas ir empatija arba gebėjimas atpažinti kito jausmus yra kas kita. Abi savybes, jei pageidaujama, galima išsiugdyti įsivaizduojant save kito vietoje.
Ar pasitaiko, kad kiti natūralų jautrumą suvokia kaip padidėjusį jautrumą?
Aš to nepastebiu. Priešingai. „Nekreipk dėmesio“, „pamiršk“, „neimk į širdį“, „būk ramesnis“ – visa tai nuo sovietinių laikų besitęsiantis takas. Ir šiandien pradėjome daugiau dėmesio skirti savo būklei, jausmams ir emocijoms. Yra įmonių, kurioms rūpi emocinė darbuotojų būsena. Kol kas tokių firmų nėra daug, tačiau akivaizdu, kad pamažu pereiname į kitas vėžes, kur jautrumas ir net padidėjęs jautrumas nelaikomas problema.
Galbūt visi turėtume tapti jautrūs, kad pasaulis taptų geresnis?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Jei turime galvoje, kad didėjant jautrumo lygiui pasaulyje atsiras daugiau empatijos ir pagarbos vienas kitam, tai aš, žinoma, už tai. Kita vertus, yra daug profesijų, kuriose jautrumo pasireiškimas dažnai gali būti netinkamas ir netgi pavojingas. Kur visada reikalingas aiškus protas ir šaltas skaičiavimas, be kurio neįsivaizduojama jokia rimta gamyba.