Atostogos yra puikios. Džiaugiamės, kai tai planuojame, o pačios atostogos sumažina depresijos ir infarkto riziką. Po atostogų grįžę į darbą esame pasiruošę naujiems pasiekimams ir kupini naujų idėjų.
Bet kiek laiko turėtų trukti poilsis? Ir ar galima taikyti ekonominę koncepciją, vadinamą „palaimos tašku“, kad būtų galima nustatyti idealią atostogų trukmę, nesvarbu, ar tai vakarėlis Vegase, ar žygis į kalnus?
Ar nėra daug gerų dalykų?
Sąvoka „palaimos taškas“ turi dvi skirtingas, bet susijusias reikšmes.
Maisto pramonėje tai reiškia tobulas druskos, cukraus ir riebalų proporcijas, dėl kurių maistas yra toks skanus, kad vartotojai nori juos pirkti vėl ir vėl.
Tačiau tai yra ir ekonominė sąvoka, reiškianti vartojimo lygį, kuriuo esame labiausiai patenkinti; viršūnė, kurią peržengus bet koks tolesnis vartojimas daro mus mažiau patenkintus.
Pavyzdžiui, skirtingi valgio skoniai gali perkrauti smegenis, slopindami mūsų norą valgyti daugiau, o tai vadinama „jutimų specifiniu sotumu“. Kitas pavyzdys: per dažnai klausantis mėgstamų dainų mūsų smegenys į jas reaguoja, ir mes nustojame jos patikti.
Taigi, kaip tai veikia su atostogomis? Daugelis iš mūsų žino tą jausmą, kai esame pasiruošę grįžti namo, net jei vis dar puikiai leidžiame laiką. Ar gali būti, kad net ilsėdamiesi paplūdimyje ar tyrinėdami naujas įdomias vietas galime atsibosti nuo poilsio?
Viskas apie dopaminą
Psichologai teigia, kad priežastis yra dopaminas – neurocheminė medžiaga, atsakinga už malonumą, kuri išsiskiria smegenyse reaguojant į tam tikrus biologiškai reikšmingus veiksmus, tokius kaip valgymas ir seksas, taip pat dirgiklius, tokius kaip pinigai, lošimai ar meilė.
Dopaminas verčia mus jaustis gerai, o, pasak Orhuso universiteto Danijoje neurologijos profesoriaus Peterio Wuusto, tyrinėdami mums naujas vietas, kuriose prisitaikome prie naujų sąlygų ir kultūrų, dopamino lygis smarkiai padidėja.
Pasak jo, kuo sudėtingesnė patirtis, tuo didesnė tikimybė, kad mėgausimės dopamino išsiskyrimu. „Ta pati patirtis jus greitai išvargins. Tačiau įvairi ir sudėtinga patirtis jus domina ilgiau, o tai atidės palaimos tašką.
Naujo malonumas
Tyrimų šia tema nėra daug. Bredos taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose vyresnysis dėstytojas ir mokslo darbuotojas Jeroenas Naveenas atkreipia dėmesį, kad dauguma atostogų laimės tyrimų, įskaitant ir jo paties, buvo atlikti trumpose, ne ilgesnėse nei poros savaičių kelionėse.
Jo dalyvavimas 481 turistui Nyderlanduose, kurių dauguma buvo 17 dienų ar trumpesnėse kelionėse, nerado palaimos taško.
„Nemanau, kad žmonės gali pasiekti palaimos tašką per gana trumpas atostogas“, – sako Naveenas. „Greičiau tai gali nutikti ilgose kelionėse.
Yra keletas teorijų, kodėl viskas vyksta taip. Ir pirmasis iš jų yra tai, kad mums tiesiog nuobodu – kaip kai klausomės dainų nuolat kartodami.
Vienas iš jų parodė, kad nuo trečdalio iki šiek tiek mažiau nei pusės mūsų laimės atostogose atsiranda dėl to, kad jaučiamės nauji ir išeiname iš rutinos. Ilgose kelionėse turime daugiau laiko priprasti prie mus supančių dirgiklių, ypač jei būname vienoje vietoje ir atliekame panašią veiklą, pavyzdžiui, kurorte.
Kad išvengtumėte šio nuobodulio jausmo, galite tiesiog pabandyti kuo labiau paįvairinti savo atostogas. „Taip pat galite mėgautis kelių savaičių nepertraukiamomis atostogomis, jei turite lėšų ir galimybę užsiimti įvairia veikla“, – sako Naveenas.
Laisvalaikis yra svarbus
Kaip rašoma žurnale „Journal of Happiness Research“, tai, kaip laimingi esame ilsimės, priklauso nuo to, ar turime savarankiškumo savo veikloje. Tyrimas parodė, kad yra keletas būdų, kaip mėgautis laisvalaikiu, įskaitant užduotis, kurios mums meta iššūkį ir suteikia galimybę mokytis, taip pat prasminga veikla, kuri užpildo mūsų gyvenimą kokiu nors tikslu, pavyzdžiui, savanorystė.
„Skirtinga veikla daro skirtingus žmones laimingus, todėl malonumas atrodo labai individualus jausmas“, – sako Liefas Van Bovenas, Kolorado Boulderio universiteto psichologijos ir neurologijos profesorius.
Jis mano, kad veiklos rūšis gali nulemti palaimos tašką, ir pažymi, kad svarbu atsižvelgti į psichologinę ir fizinę energiją, reikalingą jai atlikti. Kai kurios veiklos fiziškai vargina daugumą žmonių, pavyzdžiui, žygiai po kalnus. Kiti, kaip ir triukšmingi vakarėliai, vargina ir protiškai, ir fiziškai. Van Bovenas sako, kad per tokias energijos išsenkančias atostogas palaimos tašką galima pasiekti greičiau.
„Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į kelis individualius skirtumus“, – sako Tilburgo universiteto Nyderlanduose klinikinės psichologijos profesorius Adas Wingerhotzas. Jis sako, kad kai kuriems žmonėms veikla lauke gali suteikti energijos, o laikas paplūdimyje – išsekinti, ir atvirkščiai.
„Darydami tai, kas atitinka mūsų asmeninį skonį, ir ribodami veiklą, kuri eikvoja mūsų energiją, galime atidėti palaimos tašką“, – sako jis. Tačiau kol kas neatlikta jokių tyrimų, kad patikrintų, ar ši hipotezė teisinga.
Tinkama aplinka
Kitas svarbus veiksnys gali būti aplinka, kurioje vyksta šventė. Pavyzdžiui, naujų miestų tyrinėjimas gali būti nauja įdomi patirtis, tačiau minios ir triukšmas gali sukelti fizinį ir emocinį stresą bei nerimą.
„Nuolatiniai miesto aplinkos dirgikliai gali perkrauti mūsų pojūčius ir sukelti stresą“, – sako Tamperės ir Groningeno universitetų Suomijoje ir Nyderlanduose mokslininkė Jessica de Bloom. „Tai taip pat taikoma, kai turime prisitaikyti prie naujos, nepažįstamos kultūros.
„Tokiu būdu jūs greičiau pasieksite palaimos tašką miesto aplinkoje nei gamtoje, o tai, kaip žinome, gali labai pagerinti psichinę savijautą“, – sako ji.
Tačiau net ir šiuo aspektu svarbūs individualūs skirtumai. Colinas Ellardas, Kanados Vaterlo universiteto kognityvinės neurologijos profesorius, sako, kad nors kai kuriems žmonėms miesto aplinka gali atrodyti varginanti, kiti gali ja nuoširdžiai mėgautis. Jis sako, kad, pavyzdžiui, miesto gyventojai gali jaustis patogiau ilsėdamiesi mieste, nes tyrimai rodo, kad žmonėms patinka pažįstami dirgikliai.
Ellardas sako, kad gali būti, kad miesto mėgėjai patiria tokį patį fiziologinį stresą, kaip ir visi kiti, tačiau to nežino, nes yra įpratę prie streso. „Bet kuriuo atveju manau, kad palaimos taško pasiekimas taip pat priklauso nuo demografinių savybių“, – sako jis.
Pažink save
Teoriškai yra daug būdų, kaip atidėti palaimos taško pasiekimą. Planavimas, kur eisite, ką veiksite ir su kuo, yra raktas į savo palaimos tašką.
Bredos universiteto emocijų tyrinėtojas Ondrejus Mitas mano, kad mes visi nesąmoningai prisitaikome prie savo palaimos taško, pasirenkame laisvalaikio ir veiklos rūšis, kurios, mūsų manymu, mums patiks, ir laiko, kurio mums reikia.
Štai kodėl šeimos ir grupinių atostogų metu, kuriose dalyvauja daug žmonių, palaimos taškas paprastai pasiekiamas greičiau. Tokios šventės atveju tiesiog negalime teikti pirmenybės savo individualiems poreikiams.
Tačiau, pasak Mito, tą prarastą autonomiją galima susigrąžinti užmezgus stiprius socialinius ryšius su stovyklautojais, o tai, kaip įrodyta, yra svarbus laimės pranašas. Tokiu atveju, anot jo, palaimos taško pasiekimas gali užtrukti.
Mitas priduria, kad problema yra ta, kad dauguma iš mūsų esame linkę klaidingai prognozuoti būsimą laimę, nes tai rodo, kad mes nelabai gerai prognozuojame, kaip sprendimai privers mus jaustis ateityje.
„Reikės daug galvoti, daug bandymų ir klaidų, kad išsiaiškintume, kas ir kiek laiko mus daro laimingus – tik tada galime rasti raktą, kaip atidėti palaimos tašką poilsio metu.