Vegetarizmas iš nišinės subkultūros perėjo į gyvenimo būdą, kurį propaguoja įžymybės, įskaitant Beyoncé ir Jay-Z. Nuo 2006 m. svarstančių pereiti prie augalinės mitybos padaugėjo 350 proc. Tarp jų – Elizabeth Teague, 32 metų menininkė ir keturių vaikų mama iš Herefordšyro, „ForkingFit“ kūrėja. Ji, kaip ir daugelis šios mitybos sistemos pasekėjų, tokį gyvenimo būdą laiko humaniškesniu tiek gyvūnams, tiek aplinkai.
Tačiau kai kuriuose sluoksniuose veganai ir vegetarai nėra labai mėgstami, nes jie laikomi veržliais ir teisuoliais pamokslininkais. Be to, tėvai veganai paprastai yra niekinami. Praėjusiais metais vienas Italijos politikas paragino priimti įstatymą tėvams veganams, kurie savo vaikams skiepijo „neapgalvotą ir pavojingą valgymo elgesį“. Jo nuomone, žmonės, maitinantys savo vaikus tik „augalais“, turėtų būti nuteisti kalėti šešerius metus.
Kai kurie tėvai veganai prisipažįsta, kad ir jie nebuvo dideli tokio valgymo stiliaus gerbėjai, kol patys to neišbandė. Ir tada jie suprato, kad jiems nerūpi, ką valgo kiti žmonės.
„Sąžiningai, aš visada maniau, kad veganai bando primesti savo požiūrį“, - sako Teague. „Taip, yra, bet apskritai sutikau tiek daug taikių žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių perėjo prie veganizmo.
36 metų Janet Kearney yra kilusi iš Airijos, turi veganiško nėštumo ir tėvystės Facebook puslapį ir gyvena su vyru bei vaikais Oliveriu ir Amelia Niujorko priemiestyje.
„Anksčiau maniau, kad neteisinga būti vegetaru. Taip buvo tol, kol nepamačiau dokumentinio filmo „Žemiečiai“, – pasakoja ji. „Galvojau apie vegano gebėjimą būti tėvais. Negirdime apie tūkstančius žmonių, auginančių veganus vaikus, žinome tik atvejus, kai vaikai barami ir badomi“.
„Pažiūrėkime į tai taip“, – tęsia Janet. Mes, tėvai, norime savo vaikams tik geriausio. Norime, kad jie būtų laimingi ir, svarbiausia, kuo sveikesni. Mano pažįstami tėvai veganai rūpinasi, kad jų vaikai valgytų sveikai, kaip ir tėvai, kurie maitina savo vaikus mėsa ir kiaušiniais. Tačiau gyvūnų žudymą laikome žiauriu ir neteisingu dalyku. Todėl ir savo vaikus auginame taip pat. Didžiausia klaidinga nuomonė yra ta, kad tėvai veganai yra neva hipiai, norintys, kad visi gyventų iš sausos duonos ir graikinių riešutų. Bet tai labai toli nuo tiesos“.
Ar augalinė dieta yra saugi augantiems vaikams? Mary Feutrell, Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos profesorė, perspėjo, kad netinkama vegetariška mityba gali sukelti „negrįžtamą žalą, o blogiausiu atveju – mirtį“.
„Tėvams, kurie savo vaikui pasirenka vegetarišką mitybą, patariame griežtai laikytis gydytojų rekomendacijų“, – pridūrė ji.
Tačiau mitybos specialistai sutinka, kad auginti veganą gali būti sveika, jei, kaip ir bet kurios dietos metu, vartojamos tinkamos ir tinkamos maistinės medžiagos. O vaikams vitaminų, makro ir mikroelementų reikia daugiau nei suaugusiems. Vitaminai A, C ir D yra būtini, o kadangi pieno produktai yra svarbus kalcio šaltinis, tėvai veganai turėtų aprūpinti savo vaikus šiuo mineralu praturtintu maistu. Žuvis ir mėsa taip pat turėtų būti riboflavino, jodo ir vitamino B12 šaltiniai.
„Veganiška mityba reikalauja kruopštaus planavimo, kad būtų užtikrintas įvairių maistinių medžiagų suvartojimas, nes kai kurios iš jų yra tik gyvūninės kilmės produktuose“, – sako Didžiosios Britanijos dietologų asociacijos atstovė Susan Short.
Claire Thornton-Wood, „Healthcare On Demand“ vaikų mitybos specialistė, priduria, kad motinos pienas gali padėti tėvams. Rinkoje nėra veganiškų mišinių kūdikiams, nes vitaminas D gaunamas iš avies vilnos, o sojos nerekomenduojama vartoti kūdikiams iki šešių mėnesių amžiaus.
43 metų Jenny Liddle iš Somerseto, kur vadovauja viešųjų ryšių agentūrai, yra vegetarė 18 metų, o jos vaikas nuo gimimo buvo vegetarė. Ji pasakoja, kad kai buvo nėščia, jos viduje augantis žmogus privertė dar atidžiau pagalvoti, ką valgo. Be to, jos kalcio kiekis nėštumo metu buvo didesnis nei vidutinio žmogaus, nes ji valgė kalciu praturtintą augalinį maistą.
Tačiau Liddle teigia, kad „niekada negalime pasiekti 100 % veganiško gyvenimo būdo“, o jos vaikų sveikata jai yra svarbesnis prioritetas nei bet kokia ideologija.
„Jei nebūčiau galėjusi žindyti, būčiau gavusi dovanoto pieno iš veganės. Bet jei tai nebūtų įmanoma, naudočiau mišinius“, – sako ji. – Manau, kad nuolatinis žindymas yra labai svarbus, nors esamuose mišiniuose yra vitamino D3 iš avių. Bet jūs galite įvertinti jų poreikį, jei neturite motinos pieno, kuris yra būtinas vaiko vystymuisi. Kartais nėra jokios praktiškos ar galimos alternatyvos, bet esu tikra, kad gelbstinčių vaistų vartojimas nereiškia, kad aš nebe veganė. Ir visa veganų visuomenė tai pripažįsta.
Teague, Liddle ir Kearney pabrėžia, kad neverčia savo vaikų būti veganais. Jie tik aktyviai moko, kodėl gyvūninės kilmės produktų valgymas gali pakenkti jų sveikatai ir aplinkai.
„Mano vaikai niekada nepagalvotų, kad mūsų mėgstamos antys, vištos ar net katės yra „maistas“. Tai juos nuliūdintų. Jie yra geriausi jų draugai. Žmonės niekada nežiūrės į savo šunį ir negalvos apie sekmadienio pietus“, – sako Kearney.
„Mes labai atsargiai aiškiname savo vaikams veganizmą. Nenoriu, kad jie išsigąstų ar, dar blogiau, manytų, kad jų draugai yra baisūs žmonės, nes vis tiek valgo gyvūnus“, – dalijasi Teague. – Tiesiog palaikau savo vaikus ir jų pasirinkimą. Net jei jie pakeis savo nuomonę apie veganizmą. Dabar jie tuo labai užsidegę. Įsivaizduokite, kad ketverių metų vaikas klausia: „Kodėl tu myli vieną gyvūną, o žudai kitą?