Štai dar vienas šlapinimosi į lovą atvejis. Berniukui taip pat 12 metų. Tėvas su sūnumi nustojo bendrauti, su juo net nekalbėjo. Kai mama jį atvedė pas mane, paprašiau Džimo atsisėsti laukiamajame, kol kalbėsimės su jo mama. Iš pokalbio su ja sužinojau du vertingus faktus. Vaikino tėvas naktimis šlapindavosi iki 19 metų, o mamos brolis ta liga sirgo beveik iki 18 metų.
Motina labai gailėjosi sūnaus ir manė, kad jis serga paveldima liga. Perspėjau ją: „Aš tuoj kalbėsiu su Džimu tavo akivaizdoje. Atidžiai klausykite mano žodžių ir darykite taip, kaip sakau. Ir Jimas padarys viską, ką jam liepsiu.
Paskambinau Džimui ir pasakiau: „Mama man papasakojo viską apie tavo bėdą ir tu, žinoma, nori, kad tau viskas būtų gerai. Bet šito reikia išmokti. Žinau patikimą būdą išdžiovinti lovą. Žinoma, bet koks mokymas yra sunkus darbas. Prisimeni, kaip stengėsi, kai išmokai rašyti? Taigi, norint išmokti miegoti sausoje lovoje, prireiks ne mažiau pastangų. Štai ko prašau jūsų ir jūsų šeimos. Mama sakė, kad dažniausiai keliasi septintą ryto. Paprašiau tavo mamos nustatyti žadintuvą penktai valandai. Kai ji pabus, ji ateis į tavo kambarį ir pajus paklodes. Jei bus šlapia, ji tave pažadins, tu nueini į virtuvę, uždegsi šviesą ir pradėsi kopijuoti kokią nors knygą į sąsiuvinį. Knygą galite pasirinkti patys. Jimas pasirinko „Princą ir vargšą“.
„Ir tu, mama, sakei, kad mėgsti siūti, siuvinėti, megzti ir rišti skiautines. Susėskite su Džimu virtuvėje ir tyliai siūkite, megzkite ar siuvinėkite nuo penktos iki septintos ryto. Septynerių jo tėvas atsikeldavo ir apsirengdavo, o iki to laiko Džimas susitvarkydavo. Tada ruošiate pusryčius ir pradedate įprastą dieną. Kiekvieną rytą penktą valandą pajusite Džimo lovą. Jei šlapia, pažadinkite Jimą ir tyliai nuvedate jį į virtuvę, sėskite prie siuvimo, o Džimą nukopijuokite knygą. Ir kiekvieną šeštadienį ateisi pas mane su sąsiuviniu“.
Tada paprašiau Jimo išeiti ir pasakiau jo motinai: „Jūs visi girdėjote, ką sakiau. Bet daugiau nieko nesakiau. Džimas išgirdo, kaip liepiau apžiūrėti jo lovą ir, jei ji šlapia, pažadinti ir nuvesti į virtuvę perrašyti knygos. Vieną dieną ateis rytas ir lova bus sausa. Pirštais atsigulsite į lovą ir užmigsite iki septynių ryto. Tada pabusk, pažadink Jimą ir atsiprašyk, kad permiegojo.
Po savaitės mama pastebėjo, kad lova sausa, grįžo į savo kambarį, o septintą valandą atsiprašydama paaiškino, kad permiegojo. Berniukas į pirmąjį susitikimą atėjo liepos pirmąją, o liepos pabaigoje jo lova nuolat buvo sausa. O mama vis „keldavosi“ ir atsiprašinėjo, kad nepažadino penktą ryto.
Mano pasiūlymo prasmė susivedė į tai, kad mama patikrins lovą ir, jei ji šlapia, tada „reikia keltis ir perrašyti“. Tačiau šis pasiūlymas turėjo ir priešingą prasmę: jei sausa, tada nereikia keltis. Per mėnesį Jimas turėjo sausą lovą. Ir tėvas paėmė jį žvejoti – tai jam labai patiko veikla.
Šiuo atveju teko griebtis šeimos terapijos. Mamos paprašiau pasiūti. Mama užjautė Jimą. O kai ji ramiai sėdėjo šalia savo siuvimo ar mezgimo, anksti keltis ir perrašyti knygą Džimas nesuvokė kaip bausmės. Jis ką tik kažko išmoko.
Galiausiai paprašiau Jimo aplankyti mane mano biure. Perrašytus puslapius sutvarkiau eilės tvarka. Žvelgdamas į pirmąjį puslapį, Jimas su nepasitenkinimu pasakė: „Koks košmaras! Aš praleidau keletą žodžių, neteisingai parašiau kai kuriuos, net praleidau visas eilutes. Parašyta siaubingai.» Peržiūrėjome puslapį po puslapio, o Džimas vis labiau susiliejo iš malonumo. Rašysena ir rašyba žymiai pagerėjo. Jis nepraleido nei žodžio, nei sakinio. Ir iki savo darbo pabaigos jis buvo labai patenkintas.
Jimas vėl pradėjo eiti į mokyklą. Po dviejų ar trijų savaičių jam paskambinau ir paklausiau, kaip sekasi mokykloje. Jis atsakė: „Tik keli stebuklai. Anksčiau mokykloje manęs niekas nemėgo, niekas nenorėjo su manimi leisti laiką. Man buvo labai liūdna ir mano pažymiai buvo blogi. O šiemet buvau išrinktas beisbolo komandos kapitonu ir vietoj trejetukų ir dvejetų turiu tik penketukus ir ketvertus. Aš tiesiog sutelkiau Jimą į jo savęs vertinimą.
O Jimo tėvas, kurio aš niekada nesutikau ir kuris daugelį metų ignoravo savo sūnų, dabar eina su juo žvejoti. Jimui nesisekė mokykloje, o dabar jis suprato, kad gali labai gerai rašyti ir gerai perrašyti. Ir tai suteikė jam pasitikėjimo, kad gali gerai žaisti ir sutarti su bendražygiais. Tokia terapija kaip tik tinka Jimui.