Kaip teisingai iššifruoti pašnekovo žinutes ir sėkmingai perteikti savąsias? Naudojant neurolingvistinio programavimo (NLP) metodą. Vienas iš šio metodo autorių ir jo kolega aiškinasi, kodėl vienas kito negirdime ir kaip tai ištaisyti.
Psichologijos: Kodėl mums kartais taip sunku vienas kitą suprasti?
Džonas Grinderis: Nes esame linkę manyti, kad bendravimas yra kalba ir pamirštame neverbalinį bendravimą. Tuo tarpu, mano nuomone, neverbalinis bendravimas santykius veikia daug labiau nei bet kokie žodžiai. Stebint galvos posūkį ir laikysenos pasikeitimą, akių judesius ir balso atspalvius, visus šiuos pašnekovo „pas“, jį „girdi“ daug geriau nei tiesiog klausydamas, ką jis sako.
Carmen Bostic St. Clair: Štai jums pavyzdys. Jei pasakysiu „Tu labai graži“ (tuo pačiu ji purto galvą), jausitės sutrikęs, nežinosite, kaip reaguoti. Nes išsiunčiau jums dvi žinutes, kurių prasmė yra priešinga. Kurį rinksitės jūs? Taip santykiuose kyla nesusipratimų.
O kaip būti adekvatesniam, arba, kaip jūs sakote, „suderinamam“ santykiuose su kitais?
JG: Yra keli etapai. Pirmiausia reikia tiksliai suprasti, ką norime pasakyti. Ko tikiuosi iš šio pokalbio? Galime turėti konkretų tikslą, pavyzdžiui, gauti patarimą, pasirašyti sutartį, arba mūsų ketinimai gali būti platesni, pavyzdžiui, palaikyti draugystę. Būti „suderinamam“ visų pirma reiškia išsiaiškinti savo ketinimą. Ir tik tada savo žodžius, elgesį, kūno judesius suderinkite su juo.
O antras etapas?
JG: Būkite dėmesingi kitiems. Į tai, ką išreiškia jo žodžiai ir ypač kūnas... Taigi, jei aš tau sakau: „Noriu su tavimi pasikalbėti“ – ir matau, kad tavo žvilgsnis slysta į kairę, suprantu, kad dabar „įjungei“ vizualinis režimas, tai yra, naudosite vidinius vaizdinius vaizdus1.
Nežodinis bendravimas santykius veikia daug labiau nei bet kokie žodžiai.
Kad būtų lengviau keistis informacija, atsižvelgsiu į tai ir parinksiu žodžius taip, kad būčiau su jumis toje teritorijoje, kuriai nesąmoningai teikiate pirmenybę, pavyzdžiui, sakydamas: „Matai, kas atsitiks? Atrodo, kad taip yra. Ar aš pakankamai aiškiai pasakau? užuot sakęs: „Ar supranti mano mintį? Jūs viską pagaunate skrendant! – nes tai jau kinestetinė kalba, susijusi su kūno judesiais. Be to, pakeisiu kalbos intonaciją ir tempą, kad atitiktų jūsų balsą...
Bet tai yra manipuliacija!
JG: Bendraujant visada yra manipuliacijų. Tai tiesiog būna etiška ir neetiška. Kai užduodate man klausimą, savo kalba nukreipiate mano dėmesį į temą, apie kurią aš negalvojau: tai taip pat yra manipuliacija! Bet visi mano, kad tai priimtina, tai visuotinai priimta.
KS-K .: Kitaip tariant, jei norite manipuliuoti kitu asmeniu, galime suteikti jums tam reikalingus įrankius. Bet jei norite padėti žmonėms jus suprasti ir padėti sau juos suprasti, mes taip pat galime tai padaryti: NLP moko pasirinkti, kaip girdite kitus ir išreikšti save!
Bendravimas jūsų nebeapsunkins: aiškiai įsivaizduosite, ką norite išreikšti patys, o ką kitas – žodžiu ir neverbališkai, sąmoningai ir nesąmoningai. Tada kiekvienas turės pasirinkimą – sakyti: „Taip, aš tave suprantu, bet nenoriu taip kalbėti“ arba, priešingai: „Atidžiai seku tavo minties eigą“.
Pirmiausia nustatykite savo ketinimą. Ir tada suderinti su juo žodžius, elgesį, pozas.
JG: Atkreipdami dėmesį į kitą, į jo išraiškos būdą ir turėdami įrankius suprasti jo komunikacinius bruožus, suprasite, kad tarp jūsų užsimezgė ryšys, o tai reiškia visiško bendravimo galimybę.
Norite pasakyti, kad NLP dėka atsiranda empatija?
JG: Bet kuriuo atveju esu įsitikinęs, kad tokiu būdu kito žmogaus nesąmonei galime aiškiai suprasti, kad atpažįstame ir priimame jo „mąstymo būdą“. Taigi, mano nuomone, tai labai pagarbi manipuliacija! Kadangi esi ne lyderis, o sekėjas, prisitaikai.
Pasirodo, visada turime žinoti, kaip ir kodėl renkamės žodžius, atidžiai stebėti savo laikyseną ir balso toną?
JG: Nemanau, kad bendraudamas gali visiškai save kontroliuoti. Tie, kurie to siekia, yra pernelyg užsiėmę savimi, dažnai turi santykių problemų. Nes jie galvoja tik apie tai, kaip nesuklysti, ir pamiršta klausytis pašnekovo. Kita vertus, aš matau bendravimą kaip žaidimą, o NLP įrankius – kaip būdą smagiau praleisti laiką!
Svarbu suvokti, kokius žodžius ir frazes kartojame dažniau nei kitus: būtent jie turi įtakos santykiams.
KS-K .: Tai nereiškia, kad reikia atkreipti dėmesį į kiekvieną savo žodį. Svarbu suvokti, kokius žodžius ir frazes kartojame dažniau nei kitus: būtent jie turi įtakos santykiams. Pavyzdžiui, mano tėvai italai visą laiką vartojo žodį necessario („būtina“). Kai persikėlėme į JAV ir pradėjome kalbėti angliškai, jie tai išvertė kaip „tu privalai“, o tai yra daug stipresnis posakis.
Iš jų perėmiau tokį kalbėjimo įprotį: „tu privalai daryti tai“, „aš privalau daryti“... Mano gyvenimas buvo įsipareigojimų serija, kurių reikalavau iš kitų ir iš savęs. Taip buvo tol, kol aš tai susekiau – ačiū Jonui! – šis įprotis ir neįsisavino kitų formuluočių vietoj „turėtų“: „noriu“, „galite“...
JG: Kol neduosime sau bėdų suvokti bendravimo mechanizmus, nuolat, nepaisant visų gerų ketinimų, lipsime ant to paties grėblio: jausimės, kad esame neišgirsti ir nesuprasti.
Apie ekspertus
Johnas Grinderis – amerikiečių autorius, kalbininkas, kartu su psichologu Richardu Bandleriu sukūręs neurolingvistinio programavimo metodą. Ši praktinės psichologijos kryptis atsirado kalbotyros, sistemų teorijos, neurofiziologijos, antropologijos ir filosofijos sankirtoje. Ji paremta iškilių psichoterapeutų Miltono Ericksono (hipnoterapija) ir Fritzo Perlso (geštalto terapija) darbų analize.
Carmen Bostic St Clair – Teisės mokslų daktaras, su Johnu Grinderiu bendradarbiauja nuo 1980 m. Kartu veda mokomuosius seminarus visame pasaulyje, yra knygos „Šnabždesys vėjyje. Naujas kodas NLP“ (Prime-Eurosign, 2007).
1 Jei mūsų pašnekovo žvilgsnis nukreiptas į viršų, tai reiškia, kad jis turi omenyje vaizdinius vaizdus; jei slysta horizontaliai, tai suvokimas remiasi garsais, žodžiais. Žvilgsnis, slystantis žemyn, yra pasikliovimo jausmais ir emocijomis ženklas. Jei žvilgsnis krypsta į kairę, tai šie vaizdai, garsai ar emocijos asocijuojasi su prisiminimais; jei į dešinę, tai jie nenurodo tikrosios patirties, o yra sugalvoti, sukurti vaizduotės.