Vaikai, tėvai ir įtaisai: kaip nustatyti taisykles ir palaikyti gerus santykius

„Ką jie rado šiuose dalykėliuose! Štai mes vaikystėje...“ – dažnai sako tėvai, pamiršdami, kad jų vaikai auga kitame, naujame pasaulyje ir gali turėti kitų pomėgių. Negana to, kompiuteriniai žaidimai yra ne tik lepinimas, o papildoma galimybė pabendrauti su bendraamžiais ir įgyti tam tikrą statusą jų visuomenėje.

Jei visiškai uždrausite vaikui naudotis programėlėmis ir žaisti kompiuterinius žaidimus, jis tai padarys pas draugą arba per pertrauką mokykloje. Vietoj kategoriško draudimo su vaiku verta aptarti programėlių naudojimo taisykles ir elgesio skaitmeninėje erdvėje taisykles – tai padės Justino Patchino ir Hinduja Sameer knyga „Rašyti palaikai. Kaip užtikrinti saugumą internete.

Taip, jūsų vaikai – ne jūs, o jų pamokos jums gali pasirodyti nesuprantamos ir net nuobodžios. Bet geriau palaikyti vaiko susidomėjimą, išsiaiškinti, kas jam patinka šiame ar kitame žaidime ir kodėl. Juk svarbiausia jūsų santykiuose – pasitikėjimas ir pagarba vienas kitam. Ir ne kova, griežta kontrolė ir draudimai.

Mitai apie programėles ir žaidimus

1. Kompiuteriai daro jus priklausomus nuo azartinių lošimų

Nekontroliuojamas prietaisų naudojimas išties gali sukelti blogų pasekmių: emocinę perkrovą, socializacijos sunkumus, fizinio aktyvumo stoką, sveikatos sutrikimus ir priklausomybę nuo azartinių lošimų. Pastarasis išreiškiamas realaus gyvenimo pakeitimu virtualiu. Nuo tokios priklausomybės kenčiantis žmogus pamiršta patenkinti maisto, vandens ir miego poreikius, pamiršta kitus pomėgius, vertybes, nustoja mokytis.

Ką reikėtų atsiminti? Pirma, žalingi ne patys įtaisai, o nekontroliuojamas jų naudojimas. Antra, priklausomybė nuo azartinių lošimų dažniausiai atsiranda ne dėl jų buvimo.

Nepainiokite priežasties ir pasekmės: jei vaikas daug laiko praleidžia virtualiame pasaulyje, vadinasi, jis ten slepiasi nuo problemų ir sunkumų mokykloje, šeimoje ar santykiuose. Jei realiame pasaulyje jis nesijaučia sėkmingas, protingas ir pasitikintis, jis to ieškos žaidime. Todėl visų pirma reikia atkreipti dėmesį į santykį su vaiku. Ir jei tai priklausomybė su visais jai būdingais simptomais, kreipkitės į specialistą.

2. Kompiuteriniai žaidimai daro vaikus agresyvius

Daugybė tyrimų parodė, kad nėra ryšio tarp vaizdo žaidimų ir paauglių smurto vėlesniame gyvenime. Paaugliai, kurie daug žaidė smurtinius žaidimus, vėliau nerodė agresyvesnio elgesio nei tie, kurie žaidė mažai arba visai nežaidė. Priešingai, žaidime kovodamas vaikas išmoksta pyktį nuimti ekologišku būdu.

Kaip nustatyti programėlių naudojimo taisykles?

• Visų pirma, savo reikalavimus būkite nuoseklūs ir logiški. Suformuluokite savo vidinę poziciją ir taisykles. Jei nuspręsite, kad vaikas žaidžia ne daugiau kaip 2 valandas per dieną, tai neturėtų būti išimčių. Jei nukrypsi nuo nustatytų rėmų, prie jų grįžti bus sunku.
• Kai ką nors draudžiate, tuomet remkitės faktais, o ne baime, nerimu ir nesusipratimu. Pavyzdžiui, pakalbėkite apie tai, kad ekrano šviesa ir poreikis žvilgtelėti į mažas detales mažina regėjimą. Tačiau jūs turite būti tikri savo žiniomis: jei neturite stabilios pozicijos šiuo klausimu, prieštaringa informacija privers vaiką abejoti.

Programėlės – laikas!

• Su vaiku susitarkite, kuriuo metu ir kiek jis gali žaisti. Pasirinkimas – baigus pamokas. Svarbiausia žaidimo laiką nustatyti ne draudimais („ilgiau nei valandą neįmanoma“), o kasdienybe. Tam reikia įvertinti, ką veikia tikrasis vaiko gyvenimas: ar yra vietos pomėgiams, sportui, pomėgiams, svajonėms, net sunkumams?
• Taip pat nuspręskite, kada naudoti įtaisus yra labai nepageidautina: pavyzdžiui, valgio metu ir valandą prieš miegą.
• Išmokykite vaiką sekti laiką. Vyresni vaikai gali nustatyti laikmatį, o jaunesni – įspėti prieš 5-10 minučių, kad laikas baigiasi. Taigi jie galės kontroliuoti situaciją: pavyzdžiui, kartais reikia užbaigti svarbų žaidimo raundą ir nenuvilti savo bendražygių netikėtu išėjimu iš tinklo.
• Norėdami motyvuoti vaiką ramiai užbaigti žaidimą, pasinaudokite 10 minučių taisykle: jei praėjus laikui jis be nereikalingų užgaidų ir pykčių pasidės programėlę, tai kitą dieną jis galės žaisti 10 minučių ilgiau.

Ko negalima padaryti?

• Nekeiskite gyvo bendravimo su vaiku programėlėmis. Kartais užtenka sekti savo elgesį, kad suprastum, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip. Stebėkite, kiek laiko praleidžiate prie ekrano. Ar jūs ir jūsų vaikas turite bendrų pomėgių ir laiko kartu?
• Nebauskite ir neskatinkite vaiko programėlėmis ir kompiuteriniais žaidimais! Taigi jūs pats suformuosite jame jausmą, kad jie yra pervertinti. Kaip tu gali atitrūkti nuo žaidimo, jei rytoj dėl bausmės gali ir nebūti?
• Neatitraukite vaiko dėmesio programėlės pagalba nuo neigiamos patirties.
• Nenaudokite tokių frazių kaip „Liaukis žaisti, eik ir atlik namų darbus“ kaip pagrindinį svertą. Suaugusiajam gali būti sunku save motyvuoti ir perjungti dėmesį, tačiau čia vaikas privalo reguliariai save kontroliuoti. Be to, šį įgūdį sustiprina ir neigiama motyvacija: „Jei neatliksi namų darbų, planšetę gersiu savaitę“. Prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę ir valią, susiformuoja iki 25 metų.Todėl padėkite vaikui, o nereikalaukite iš jo to, ko ne visada gali padaryti suaugęs žmogus.

Jei vedate derybas ir kuriate naujas taisykles, būkite pasiruošę, kad šie pokyčiai neįvyks per naktį. Tai užtruks. Ir nepamirškite, kad vaikas turi teisę nesutikti, pykti ir nusiminti. Suaugusio žmogaus užduotis yra ištverti vaiko jausmus ir padėti jam gyventi.