Bučinys sveikatai: trys Valentino dienos faktai

Valentino diena yra pats tinkamiausias metas pasikalbėti apie bučinius. Romantika yra romantika, bet ką mokslininkai mano apie tokį kontaktą? Biopsichologas Sebastianas Ocklenburgas mano, kad mokslas tik pradeda rimtai nagrinėti šią problemą. Tačiau mokslininkams jau pavyko atrasti keletą įdomių savybių.

1. Daugelis iš mūsų pasuka galvą į dešinę dėl bučinio.

Ar kada nors atkreipei dėmesį, į kurią pusę bučiuodamasi pasuki galvą? Pasirodo, kiekvienas iš mūsų turime pageidaujamą variantą ir retai pasukame kitu keliu.

2003 metais psichologai stebėjo besibučiuojančias poras viešose vietose: tarptautiniuose oro uostuose, pagrindinėse geležinkelio stotyse, paplūdimiuose ir parkuose JAV, Vokietijoje ir Turkijoje. Paaiškėjo, kad 64,5% porų pasuko galvą į dešinę, o 35,5% į kairę.

Ekspertė primena, kad daugeliui naujagimių, paguldytų ant mamos pilvo, pastebimas polinkis pasukti galvą į dešinę, tad toks įprotis greičiausiai atkeliauja iš vaikystės.

2. Muzika veikia tai, kaip smegenys suvokia bučinį

Bučinio scena su gražia muzika ne veltui tapo šio žanro klasika pasaulio kine. Pasirodo, realiame gyvenime muzika „sprendžia“. Daugelis iš patirties žino, kaip „teisinga“ daina gali sukurti romantišką akimirką, o „neteisinga“ – viską sugadinti.

Neseniai Berlyno universitete atliktas tyrimas parodė, kad muzika gali paveikti tai, kaip smegenys „apdoroja“ bučinį. Kiekvieno dalyvio smegenys buvo nuskaitytos magnetinio rezonanso tomografu žiūrint bučinių scenas iš romantiškų komedijų. Vieni dalyviai tuo pačiu metu įgarsino liūdną melodiją, kiti – linksmą, likusieji apsiėjo be muzikos.

Paaiškėjo, kad žiūrint scenas be muzikos, aktyvuojamos tik smegenų sritys, atsakingos už regimąjį suvokimą (pakaušio žievė) ir emocijų apdorojimą (migdolinė ir prefrontalinė žievė). Klausantis linksmos muzikos atsirado papildoma stimuliacija: suaktyvėjo ir priekinės skiltys. Emocijos buvo integruotos ir išgyventos ryškiau.

Be to, tiek linksma, tiek liūdna muzika pakeitė smegenų regionų sąveiką tarpusavyje, todėl dalyviai patyrė skirtingus emocinius išgyvenimus. „Taigi, jei ruošiatės ką nors pabučiuoti per Valentino dieną, iš anksto pasirūpinkite garso takeliu“, – pataria Sebastianas Ocklenburgas.

3. Daugiau bučinių, mažiau streso

2009 metais Arizonos universitete atliktas tyrimas palygino dvi porų grupes pagal streso lygį, pasitenkinimą santykiais ir sveikatos būklę. Vienoje grupėje poroms buvo liepta dažniau bučiuotis šešias savaites. Kita grupė tokių nurodymų negavo. Po šešių savaičių mokslininkai eksperimento dalyvius išbandė psichologiniais testais, taip pat paėmė jų kraują analizei.

Dažniau besibučiuojantys partneriai teigė, kad dabar yra labiau patenkinti savo santykiais ir patiria mažiau streso. Ir ne tik pagerėjo jų subjektyvi savijauta: paaiškėjo, kad jų bendrojo cholesterolio lygis buvo mažesnis, o tai rodo bučinių naudą sveikatai.

Mokslas patvirtina, kad jie ne tik malonūs, bet ir naudingi, vadinasi, nepamirškite apie juos, net jei saldainių puokštės laikotarpis jau baigėsi ir santykiai perėjo į naują lygmenį. Ir tikrai bučiniams su tais, kuriuos mylime, tiks ne tik vasario 14-oji, bet ir visos kitos metų dienos.

Apie ekspertą: Sebastianas Ocklenburgas yra biopsichologas.