PSIchologija

Kalbėti (kalbėti nuoširdžiai) nereiškia tiesiog išversti visą mintį žodžiais. Tai reiškia mesti save į vandenį, eiti ieškoti prasmės, leistis į nuotykį.

Labiausiai man patinka kalbėti, kol visiškai nesuprantu savo minties. Žinau, kad patys žodžiai man ateis į pagalbą ir nuves pas save: aš jais pasitikiu. Man patinka tie studentai, kuriems kiekvienas klausimas yra tarsi iššūkis, tie, kurie išsiaiškina savo mintį taip, kaip ji išsakoma.

Man patinka, kai žodžiai sklinda ant psichoanalitiko sofos, kurie verčia mus nustoti meluoti sau. Man patinka, kai žodžiai mums nepaklūsta, jie pulsuoja ir susigrūdo vienas kitam ir veržiasi į kalbos srautą, apsvaigę nuo dabar gimstančios prasmės. Taigi nebijokime! Nelaukime, kol suprasime, ką norime pasakyti, kad pradėtume kalbėti. Kitaip mes niekada nieko nesakysime.

Priešingai, geriau įkvėpkime žodžio jausmingumu ir tegul jis mus veikia – gali, ir kaip!

„Būtent žodyje mintis įgyja prasmę“, – rašė Hegelis, prieštaraudamas Dekartui ir jo teiginiui, kad mintis yra prieš kalbą. Šiandien žinome, kad taip nėra: prieš žodžius nėra minties. Ir tai turėtų mus išlaisvinti, turėtų būti kvietimas kalbėti.

Kalbėti – tai sukurti įvykį, kuriame gali gimti prasmė.

Galite priimti žodį net visiškoje vienatvėje, namuose ar gatvėje galite pasikalbėti su savimi ir ištirti savo mintis. Bet kokiu atveju, net ir tylėdamas, mintį kuriate per vidinę kalbą. Platonas sakė, kad mintis yra „sielos dialogas su savimi“. Nelaukite pasitikėjimo, kad pasikalbėtumėte su kitais. Žinokite, kad pasakydami jiems tai, ką galvojate, sužinosite, ar tikrai taip galvojate. Apskritai pokalbis yra nebent bendravimas.

Bendravimas yra tada, kai sakome tai, ką jau žinome. Tai reiškia ką nors perteikti turint omenyje tikslą. Išsiųskite pranešimą gavėjui. Paruoštas frazes iš kišenės traukiantys politikai nekalba, o bendrauja. Kalbėtojai, kurie vienas po kito skaito savo korteles, nekalba – jie transliuoja savo idėjas. Kalbėti – tai sukurti įvykį, kuriame gali gimti prasmė. Kalbėti reiškia rizikuoti: gyvenimas be išradimų negali būti žmogaus gyvenimas. Gyvūnai bendrauja ir netgi labai sėkmingai bendrauja. Jie turi išskirtinai sudėtingas ryšių sistemas. Bet jie nekalba.

Palikti atsakymą