Leukopenijai būdingas tam tikros rūšies cirkuliuojančių kraujo ląstelių, vadinamų leukocitais, lygio trūkumas. Todėl ji vadinama hematologine patologija. Šios ląstelės visų pirma yra baltųjų kraujo kūnelių dalis. (1)

Šie baltieji kraujo kūneliai yra žmogaus imuninės sistemos sudedamosios dalys ir yra kelių tipų:

– neutrofilai: kurie leidžia organizmui apsisaugoti nuo bakterijų ir grybelinių infekcijų.

– limfocitai: jie gamina antikūnus, leidžiančius kovoti su svetimkūniais žmogaus organizme.

– monocitai: kurie taip pat padeda gamintis antikūnams.

– eozinofilai: leidžia organizmui kovoti su parazitų tipo infekcijų sukėlėjais.

– bazofilai: reaguoja į alergiją sukeliančius elementus.

Leukopenija gali būti nenormalaus kiekvienos iš šių ląstelių kategorijų lygio rezultatas.

Ta prasme, kad organizme trūksta leukocitų, pažeidžiama tiriamojo imuninė sistema, todėl kyla didesnė infekcijų rizika. (2)

„Normalus“ leukocitų kiekis kraujyje paprastai turi būti ne mažesnis kaip 3,5 * 10 (9) litre kraujo. Mažesnis rodiklis dažnai yra leukopenijos rezultatas. (4)

Leukopenija per dažnai painiojama su neutropenija. Neteisingai, kadangi neutropenijai būdingas baltųjų kraujo kūnelių gamybos sumažėjimas dėl padidėjusio jų vartojimo organizme vartojant vaistus, piktybinis navikas ir kt. (1)

Su leukopenija susiję simptomai skiriasi priklausomai nuo leukocitų, kuriems nustatytas trūkumas, tipo. (2)

Anemija išlieka dažniausiai su leukopenija susijusiu simptomu. Anemija sergantis asmuo jaučia stiprų nuovargį, širdies plakimą, dusulį atliekant pratimus, sunku susikaupti, blyškią odą, raumenų mėšlungį ar net nemigą. (3)

Moterų menoragija, atitinkanti nenormalų kraujotaką menstruacijų metu. Menstruacijos pailgėja. Menoragijos atveju moteriai patartina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Iš tiesų, tai taip pat gali būti rimtos infekcijos, netgi vėžio, požymis. (3)

Kiti simptomai, tokie kaip stiprus nuovargis, irzli nuotaika, galvos skausmas ir migrena, būdingi leukopenijai.

Be to, susilpnėjus imuninei sistemai, pacientas, sergantis leukopenija, turi didesnę riziką susirgti tam tikromis infekcijomis. Šios infekcijos gali būti bakterinės, virusinės, parazitinės arba dėl grybelių dauginimosi.

Skrandžio, žarnyno uždegimas ir kt. taip pat gali būti leukopenijos simptomai. (3)

Sunkesniais leukopenijos atvejais taip pat galima pastebėti karščiavimą, liaukų pabrinkimą, plaučių uždegimą, trombocitopeniją (nenormalų trombocitų kiekį kraujyje) ar kepenų abscesus. (2)

Leukopeniją gali sukelti daugybė veiksnių. (2)

Tai gali būti įgimta arba įgyta liga, pažeidžianti kaulų čiulpus. Kadangi pažeidžiami kaulų čiulpai, ten gaminamos kamieninės ląstelės (hematopoetinės kamieninės ląstelės), kurios yra kraujo ląstelių gamybos šaltinis, nebegali būti gaminamos. Šia prasme jis sukelia pažeisto asmens kraujo ląstelių gamybos trūkumą ir gali sukelti rimtų pasekmių.

Kai kurios iš šių ligų būdingos leukopenijos vystymuisi, pavyzdžiui:

- mielodisplastinis sindromas;

– Kostmanno sindromas (sunki genetinės kilmės neutropenija);

- hiperplazija (nenormaliai didelė ląstelių, sudarančių audinį ar organą, gamyba);

– imuninės sistemos ligos, iš kurių dažniausia yra įgytas imunodeficito sindromas (AIDS);

- kaulų čiulpus pažeidžiančios infekcijos;

- kepenų ar blužnies nepakankamumas.

Leukopeniją taip pat gali sukelti tam tikrų vaistų vartojimas. Tarp jų paprastai yra vėžio gydymo būdai (daugiausia naudojami nuo leukemijos). Be to, galime paminėti antidepresantus, tam tikrus antibiotikus, vaistus nuo epilepsijos, imunosupresantus, kortikosteroidus ar net antipsichozinius vaistus.

Kiti veiksniai taip pat gali sukelti leukocitų trūkumą. Tai yra vitaminų ir (arba) mineralų trūkumas, nepakankama mityba ar net stresas.

Šio tipo ligos išsivystymo rizikos veiksniai yra aukščiau minėtos ligos, daugiausia pažeidžiančios kaulų čiulpus arba kepenis ir blužnį.

Kiti kasdienio gyvenimo veiksniai gali atsirasti dėl leukocitų trūkumo, pavyzdžiui, sėdimas gyvenimas, nesubalansuota mityba ar net nepakankama mityba ir kt.

Leukopeniją galima diagnozuoti atlikus paprastą fizinį patikrinimą, nustačius blužnies ir (arba) limfmazgių (vietų, kuriose gaminasi leukocitai) anomalijas.

Bet ir dėl kraujo skaičiaus, kaulų čiulpų aspiracijos ar limfmazgių biopsijos (2)

Leukopenija paprastai gydoma skatinant baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Arba stimuliuojant kaulų čiulpus. Steroidai (endokrininių liaukų išskiriami hormonai) dažnai naudojami skatinant šio tipo ląstelių gamybą. (3)

Leukopenijos atveju taip pat gali būti rekomenduojamas vitamino (vitamino B) vartojimas. Taip yra todėl, kad šie vitaminai yra glaudžiai susiję su kaulų čiulpų ląstelių gamyba.

Arba gydymas citokinais – baltymu, kuris reguliuoja ląstelių veiklą. (2)

Be šio kaulų čiulpų stimuliavimo, leukopenija sergantis pacientas turi laikytis gydymo, leidžiančio kovoti su infekcinėmis ligomis (antibiotikais, chemoterapija). Toks gydymas dažnai derinamas su imuninės sistemos stimuliavimu. (3)