Šiuolaikiniai paaugliai daug laiko praleidžia žiūrėdami į savo telefonų ekranus. Pagal statistiką, 11–15 metų vaikai į ekranus žiūri nuo šešių iki aštuonių valandų per dieną ir į tai neįeina laikas, praleistas prie kompiuterio atliekant namų darbus. Tiesą sakant, JK pastebėta, kad net vidutinis suaugęs žmogus daugiau laiko praleidžia žiūrėdamas į ekraną nei miegodamas.
Tai prasideda jau ankstyvoje vaikystėje. Jungtinėje Karalystėje trečdalis vaikų turi prieigą prie planšetinio kompiuterio dar nesulaukę ketverių.
Nenuostabu, kad šiuolaikinės jaunosios kartos anksti susiduria su socialiniais tinklais, kuriais jau naudojasi vyresni, ir prisijungia prie jų. Pavyzdžiui, „Snapchat“ yra itin populiarus tarp paauglių. 2017 metų gruodį atlikta apklausa parodė, kad juo naudojasi 70% 13-18 metų paauglių. Dauguma respondentų taip pat turi Instagram paskyrą.
Dabar socialiniame tinkle užsiregistravę daugiau nei trys milijardai žmonių ar net keli. Ten praleidžiame daug laiko, vidutiniškai 2-3 valandas per dieną.
Ši tendencija rodo nerimą keliančius rezultatus, o žvelgdami į socialinių tinklų populiarumą, mokslininkai nori išsiaiškinti, kokią įtaką tai daro įvairiems mūsų sveikatos aspektams, įskaitant miegą, kurio svarbai šiuo metu skiriama daug dėmesio.
Situacija neatrodo labai džiuginanti. Tyrėjai susitaiko su faktu, kad socialinė žiniasklaida daro tam tikrą neigiamą poveikį mūsų miegui ir psichinei sveikatai.
Pitsburgo universiteto Žiniasklaidos, technologijų ir sveikatos studijų centro direktorius Brianas Primakas susidomėjo socialinės žiniasklaidos įtaka visuomenei, kai ji pradėjo įsitvirtinti mūsų gyvenime. Kartu su Pitsburgo universiteto medicinos mokyklos mokslininke Jessica Levenson jis tyrinėja technologijų ir psichinės sveikatos ryšį, atkreipdamas dėmesį į teigiamus ir neigiamus aspektus.
Žvelgdami į ryšį tarp socialinės žiniasklaidos ir depresijos, jie tikėjosi, kad bus dvigubas poveikis. Buvo manoma, kad socialiniai tinklai kartais gali numalšinti depresiją, o kartais paūminti – toks rezultatas grafike būtų rodomas „u“ formos kreivės pavidalu. Tačiau beveik 2000 žmonių apklausos rezultatai tyrėjus nustebino. Visai nebuvo kreivės – linija buvo tiesi ir pasvirusi nepageidaujama kryptimi. Kitaip tariant, socialinės žiniasklaidos plitimas yra susijęs su padidėjusia depresijos, nerimo ir socialinės izoliacijos tikimybe.
„Objektyviai galima sakyti: šis žmogus bendrauja su draugais, siunčia jiems šypsenas ir jaustukus, turi daug socialinių ryšių, yra labai aistringas. Tačiau pastebėjome, kad tokie žmonės jaučia didesnę socialinę izoliaciją“, – sako Primakas.
Tačiau ryšys nėra aiškus: ar depresija padidina socialinės žiniasklaidos naudojimą, ar socialinės žiniasklaidos naudojimas padidina depresiją? Primackas mano, kad tai gali veikti abiem kryptimis, todėl situacija tampa dar problemiškesnė, nes „yra užburto rato galimybė“. Kuo žmogus labiau prislėgtas, tuo dažniau naudojasi socialiniais tinklais, o tai dar labiau pablogina psichinę sveikatą.
Tačiau yra ir kitas nerimą keliantis poveikis. 2017 m. rugsėjo mėn. tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 jaunuolių, Primakas ir jo kolegos nustatė, kad kai kalbama apie socialinių tinklų sąveiką, paros laikas vaidina lemiamą vaidmenį. Socialiniuose tinkluose praleistas laikas 30 minučių prieš miegą buvo minimas kaip pagrindinė prasto nakties miego priežastis. "Ir tai visiškai nepriklauso nuo bendro naudojimo laiko per dieną", - sako Primak.
Matyt, ramiam miegui be galo svarbu bent tas 30 minučių apsieiti be technologijų. Tai gali paaiškinti keli veiksniai. Pirma, mėlyna šviesa, skleidžiama iš telefonų ekranų, slopina melatoniną – cheminę medžiagą, kuri mums praneša, kad laikas miegoti. Taip pat gali būti, kad naudojimasis socialine žiniasklaida padidina nerimą dienos metu, todėl tampa sunkiau užmigti. „Kai bandome miegoti, mus užvaldo ir persekioja patirtos mintys ir jausmai“, – sako Primakas. Galiausiai pati akivaizdžiausia priežastis: socialiniai tinklai labai vilioja ir tiesiog sumažina miegui skiriamą laiką.
Yra žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda žmonėms geriau miegoti. O laikas, kurį praleidžiame prie savo telefonų, sumažina laiką, kurį praleidžiame fizinei veiklai. „Dėl socialinių tinklų mes gyvename sėslesnį gyvenimo būdą. Kai rankoje turi išmanųjį telefoną, vargu ar aktyviai judėsi, bėgsi ir mojuosi rankomis. Tokiu tempu turėsime naują kartą, kuri vargu ar pajudės“, – sako nepriklausomas vaikų sveikatos ugdymo lektorius Arikas Sigmanas.
Jei socialinių tinklų naudojimas padidina nerimą ir depresiją, tai savo ruožtu gali turėti įtakos miegui. Jei gulėsite nemiegoję lovoje, lygindami savo gyvenimą su kitų žmonių paskyromis, pažymėtomis #feelingblessed ir #myperfectlife, ir kupinos fotošopuotų nuotraukų, galite nejučiomis pradėti galvoti, kad jūsų gyvenimas yra nuobodus, dėl to jausitės blogiau ir užmigsite.
Taigi tikėtina, kad viskas šiuo klausimu yra tarpusavyje susiję. Socialinė žiniasklaida buvo siejama su depresijos, nerimo ir miego trūkumo padidėjimu. O miego trūkumas gali pabloginti psichinę sveikatą ir būti psichinės sveikatos problemų pasekmė.
Miego trūkumas turi ir kitų šalutinių poveikių: jis siejamas su padidėjusia širdies ligų, diabeto ir nutukimo rizika, prastais akademiniais rezultatais, lėtesnėmis reakcijomis vairuojant, rizikingu elgesiu, padidėjusiu medžiagų vartojimu... sąrašas tęsiasi ir tęsiasi.
Blogiausia, kad miego trūkumas dažniausiai pastebimas jauniems žmonėms. Taip yra todėl, kad paauglystė yra svarbių biologinių ir socialinių pokyčių, kurie yra labai svarbūs asmenybės vystymuisi, metas.
Levensonas pažymi, kad socialinė žiniasklaida ir literatūra bei moksliniai tyrimai šioje srityje auga ir keičiasi taip greitai, kad sunku suspėti. „Tuo tarpu mes privalome ištirti pasekmes – ir geras, ir blogas“, – sako ji. „Pasaulis tik pradeda atsižvelgti į socialinės žiniasklaidos poveikį mūsų sveikatai. Mokytojai, tėvai ir pediatrai turėtų paklausti paauglių: kaip dažnai jie naudojasi socialine žiniasklaida? Koks paros laikas? Kaip tai verčia juos jaustis?
Akivaizdu, kad norint apriboti neigiamą socialinių tinklų įtaką mūsų sveikatai, būtina jais naudotis saikingai. Sigmanas sako, kad turėtume skirti tam tikrą dienos laiką, kai galėtume atitraukti mintis nuo ekranų ir daryti tą patį vaikams. Tėvai, jo teigimu, turėtų kurti savo namus taip, kad juose nebūtų įrenginių, „kad socialinė žiniasklaida nepatektų į kiekvieną jūsų gyvenimo dalį nuolat“. Tai ypač svarbu, nes vaikai dar nėra išsiugdę tinkamo savikontrolės lygio, kad žinotų, kada sustoti.
Primakas sutinka. Jis nekviečia nustoti naudotis socialiniais tinklais, tačiau siūlo pagalvoti, kiek – ir kokiu paros metu – tai darote.
Taigi, jei praėjusią naktį prieš miegą vartėte savo informacijos santrauką, o šiandien jaučiatės šiek tiek netvarkinga, galbūt kitą kartą galėsite tai pataisyti. Padėkite telefoną pusvalandį prieš miegą ir ryte jausitės geriau.