Programuojant sąrašai galbūt yra tokia pat naudinga duomenų struktūra kaip masyvai. Kas yra sąrašai, kaip juos sukurti? Kaip dirbti su sąrašais Python? Apie tai sužinosite iš mūsų straipsnio.

Kas yra Python sąrašai?

Sąrašus iš dalies galima identifikuoti su masyvais, tačiau sąrašų (kitaip jie dar vadinami sąrašais) skirtumas ir pranašumas yra tas, kad juose galima derinti skirtingus duomenų tipus. Tai reiškia, kad sąrašas atveria daugiau galimybių saugoti bet kokią objektų seką. Kintamajame, vadinamame sąrašu, yra nuoroda į struktūrą atmintyje, kurioje yra nuorodų į alternatyvias struktūras.

Python sąrašas yra sutvarkyta mišrių tipų objektų, kuriuos galima modifikuoti ir kurių objektai gali skirtis, rinkinys.

Ką tai reiškia? Pažvelkime į apibrėžimą išsamiai.

Sąrašo dydį galima keisti, sumažinti, pridėti naujų eilučių. Taip pat galite pakeisti visą sąrašo struktūrą. Atminkite, kad kiekvieną kartą, kai naudojamas sąrašo metodas, pakeičiamas pradinis sąrašas, o ne kopija.

Siekiant didesnio aiškumo, Python sąrašą galite įsivaizduoti kaip produktų, kuriuos reikia nusipirkti parduotuvėje, sąrašą. Jei sudarant apsipirkimo planą visos reikalingos prekės yra viena po kitos ir kiekviena iš jų turi savo eilutę, tada Python sąraše visi elementai yra atskirti kableliais ir laužtiniuose skliaustuose, kad Python galėtų suprasti, kad čia nurodytas sąrašas. Elementai pateikiami kabutėse. Tai yra privaloma sąlyga, nes kiekvienas elementas yra atskira eilutė.

Sąrašo sudarymo būdai

Pereidami prie klasikinio pavyzdžio, sukurkime sąrašą, kurį naudosime ir keisime ateityje. Yra keli sąrašų generavimo būdai.

Vienas iš jų yra programa integruotas funkcijų sąrašas ( ). Norėdami tai padaryti, turite apdoroti bet kurį objektą, kuris gali būti kartojamas (eilutė, eilutė arba esamas sąrašas). Šiuo atveju eilutė.

Štai kas nutinka pabaigoje:

>>> list('sąrašas') ['c', "n", "i", "c", "o", "to"]

Antrasis pavyzdys rodo, kad sąrašuose gali būti neribotas skaičius labai skirtingų objektų. Be to, sąrašas gali likti tuščias.

>>> s = [] # Tuščias sąrašas >>> l = ['s', 'p', ['isok'], 2] >>> s [] >>> l ['s', 'p' , ['isok'], 2]

Kitas, trečias, sąrašų formavimo būdas yra vadinamasis sąrašų generatorius.

Sąrašų generatorius yra sintaksė, skirta sąrašams kurti. Jis panašus į for kilpą.

>>> c = [c * 3, kai c yra sąraše] >>> c ['lll', 'iii', 'sss', 'ttt']

Jis taip pat gali būti naudojamas kuriant didesnes struktūras:

>>> c = [c * 3, jei c 'sąraše', jei c != 'i'] >>> c ['lll', 'sss', 'ttt'] >>> c = [c + d c 'sąraše' if c != 'i' reiškia d 'šlamštas', jei d != 'a'] >>> c ['ls', 'lp', 'lm', 'ss', 'sp' , 'sm', 'ts', 'tp', 'tm']

Tačiau šis generavimo metodas ne visada yra efektyvus, kai sudaromi keli sąrašai. Todėl sąrašams generuoti patartina naudoti for kilpą.

Jei reikia nurodyti bet kurį elementą iš sąrašo, naudojami indeksai. Kiekvienas elementas turi savo indeksą.

Indeksas yra elemento numeris sąraše.

Jei norite užpildyti sąrašą pasikartojančiais, vienodais elementais, naudojamas simbolis *. Pavyzdžiui, prie sąrašo turite pridėti tris vienodus skaičius: [100] * 3.

Sąrašo funkcijos

funkcijos – tai bene pagrindinis Python pranašumas prieš kitas programavimo kalbas. Sąrašams galima pritaikyti pagrindines integruotas funkcijas.

Apsvarstykite populiariausius iš jų:

• sąrašas(diapazonas( )) – jei užduotis yra sukurti nuoseklų sąrašą, tada naudojama diapazono funkcija. Ši funkcija turi šias formas:

1. diapazonas (pabaiga). Jis naudojamas, kai reikia sukurti sąrašą nuo nulio iki baigtinio skaičiaus.
2. diapazonas (pradžia, pabaiga). Nurodomi pradžios ir pabaigos numeriai.
3. diapazonas (pradžia, pabaiga, žingsnis). Žingsnio parametras nurodo pasirinkimo charakteristiką. Pavyzdžiui, jei reikia pasirinkti kas penktą skaičių iš sekos nuo 1 iki 21, gautas sąrašas atrodys taip: [10,15, 20].

Diapazono funkcija gali žymiai sumažinti kodo kiekį.

• linai (sąrašas) – leidžia sužinoti, kiek elementų yra sąraše.
• surūšiuotas (sąrašas, [raktas]) – rūšiuoja sąraše esančius objektus didėjančia tvarka.
• maks. (sąrašas) – grąžina didžiausią elementą.
• min (sąrašas) – priešinga funkcija – leidžia grąžinti elementą su mažiausia verte.

Taip pat galite naudoti kitas integruotas funkcijas:

• sąrašas (tupletas) – Konvertuoja kortelių objektą į sąrašą.
• suma (sąrašas) – susumuoja visus sąrašo elementus, jei visos reikšmės yra skaičiai, taikoma ir sveikiesiems, ir dešimtainiams skaičiams. Tačiau jai ne visada pavyksta. Jei sąraše yra neskaitinis elementas, funkcija parodys klaidą: „TypeError: nepalaikomas operando tipas (-ai) +: 'int' ir 'str'.

Sąrašų sudarymo metodai

Grįžkime prie prekių, kurias reikia nusipirkti parduotuvėje, sąrašo ir pavadinkime jį parduotuvių sąrašu:

parduotuvių sąrašas = []

Tada apsvarstykite sąrašo sudarymo būdus:

• pridėti (elementas) – su jo pagalba galite įtraukti elementą į sąrašą. Šiuo atveju naujas elementas bus pabaigoje.

Papildykime savo naująjį sąrašą tinkamais produktais:

shoplist.append(duona)

shoplist.append(pienas)

• sąrašas.pratęsti (A) – prideda „sąrašas į sąrašą“. Ši funkcija taupo laiką, nes vienu metu galite pridėti kelis elementus. Tarkime, jau turime vaisių sąrašą, juos reikia įtraukti į pagrindinį sąrašą.

shoplist.extend(vaisiai)

• įterpti (indeksas, elementas) – įterpia į elementą su nurodytu indeksu nurodytą reikšmę prieš nurodytą indeksą.
• lcount (prekė) – rodo elemento pasikartojimų skaičių.
• sąrašas.pašalinti (punktas) yra priešinga funkcija sąrašas.pridėti (x). Jis gali būti naudojamas bet kokiam elementui pašalinti. Jei pasirinkto elemento sąraše nėra, pranešama apie klaidą.
• pop ([indeksas]) – pašalina pasirinktą elementą ir grąžina jį tokiu pačiu būdu. Jei elementas nenurodytas, paskutinis elementas pašalinamas iš sąrašo.
• rūšiuoti ([raktas]) – pateikia elementus sąraše didėjančia tvarka, tačiau galite nurodyti ir funkciją.
• indeksas (prekė) – rodo pirmojo pasirinkto elemento indeksą.
• Naudodami metodą galite išplėsti sąrašą, ty atspindėti visus jo elementus atvirkščiai (sąrašas). Paskutinis elementas tampa pirmuoju, priešpaskutinis – antruoju ir pan.
• Su komanda sukuriama sąrašo kopija kopija (sąrašas).
• gili kopija (sąrašas) – gilus kopijavimas.
• Pašalinkite visus sąrašo elementus naudodami šį metodą švarus sąrašas).

Verta paminėti, kad sąrašo sudarymo metodai skiriasi nuo eilučių metodų tuo, kad jie iš karto pakeičia sąrašą, tai yra, nereikia grąžinti vykdymo rezultato.

>>> l = [1, 2, 3, 5, 7] >>> l.sort() >>> l [1, 2, 3, 5, 7] >>> l = l.sort() > >> spausdinti(l) Nėra

Toliau pateikiamas darbo su sąrašais pavyzdys:

>>> a = [66.25, 333, 333, 1, 1234.5] >>> spausdinti(a.count(333), a.count(66.25), a.count('x')) 2 1 0 >>> a.insert(2, -1) >>> a.append(333) >>> a [66.25, 333, -1, 333, 1, 1234.5, 333] >>> a.index(333) 1 >> > a.remove(333) >>> a [66.25, -1, 333, 1, 1234.5, 333] >>> a.reverse() >>> a [333, 1234.5, 1, 333, -1, 66.25 ] >>> a.sort() >>> a [-1, 1, 66.25, 333, 333, 1234.5]