Ligos priežastys
Nekrozė – tai negrįžtamas gyvo organizmo ląstelių, audinių ar organų gyvybinės veiklos nutrūkimas, sukeltas patogeninių mikrobų poveikio. Nekrozės priežastis gali būti audinių sunaikinimas dėl mechaninių, terminių, cheminių, infekcinių-toksinių veiksnių. Šis reiškinys atsiranda dėl alerginės reakcijos, sutrikusios inervacijos ir kraujotakos. Nekrozės sunkumas priklauso nuo bendros organizmo būklės ir nepalankių vietinių veiksnių.
Nekrozės vystymąsi palengvina patogeninių mikroorganizmų, grybų, virusų buvimas. Taip pat neigiamą poveikį turi vėsinimas toje vietoje, kur yra sutrikusi kraujotaka, tokiomis sąlygomis sustiprėja kraujagyslių spazmai ir dar labiau sutrinka kraujotaka. Per didelis perkaitimas turi įtakos medžiagų apykaitos padidėjimui, o esant kraujotakos stokai, atsiranda nekroziniai procesai.
Nekrozės simptomai
Sustingimas, jautrumo stoka – pats pirmasis simptomas, dėl kurio reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Dėl netinkamos kraujotakos pastebimas odos blyškumas, palaipsniui odos spalva tampa cianotiška, tada juoda arba tamsiai žalia. Jei nekrozė pasireiškia apatinėse galūnėse, tai iš pradžių pasireiškia greitu nuovargiu einant, šalčio jausmu, traukuliais, šlubavimu, po kurio susidaro negyjančios trofinės opos, laikui bėgant nekrozuojančios.
Bendra organizmo būklė pablogėja dėl centrinės nervų sistemos, kraujotakos, kvėpavimo sistemos, inkstų, kepenų funkcijų pažeidimų. Tuo pačiu metu imunitetas mažėja dėl gretutinių kraujo ligų ir anemijos atsiradimo. Yra medžiagų apykaitos sutrikimas, išsekimas, hipovitaminozė ir pervargimas.
Nekrozės tipai
Atsižvelgiant į tai, kokie pokyčiai vyksta audiniuose, išskiriamos dvi nekrozės formos:
Koaguliacinė (sausa) nekrozė – atsiranda, kai audinių baltymai susilanksto, sutirštėja, išsausėja ir virsta rūgščia mase. Tai yra kraujotakos nutraukimo ir drėgmės išgaravimo rezultatas. Tuo pačiu metu audinių sritys yra sausos, trapios, tamsiai rudos arba pilkai geltonos spalvos su aiškia demarkacijos linija. Negyvų audinių atmetimo vietoje atsiranda opa, pūlingas procesas, pūlinys, atsivėrus fistulė. Sausoji nekrozė formuojasi blužnyje, inkstuose, naujagimių virkštelės kelme.
Kollikacija (šlapioji) nekrozė – pasireiškiantis negyvų audinių patinimu, minkštėjimu ir suskystėjimu, pilkos masės susidarymu, puvimo kvapo atsiradimu.
Yra keletas nekrozės tipų:
Širdies priepuolis - atsiranda dėl staigaus kraujo tiekimo nutraukimo audinio ar organo židinyje. Išeminė nekrozė reiškia vidaus organo dalies nekrozę – smegenų, širdies, žarnyno, plaučių, inkstų, blužnies infarktą. Esant nedideliam infarktui, atsiranda autolitinis tirpimas arba rezorbcija ir visiškas audinių atstatymas. Nepalanki širdies priepuolio baigtis yra gyvybinės audinių veiklos pažeidimas, komplikacijos ar mirtis.
Sekvesteris – sekvesterio ertmėje yra negyva kaulinio audinio vieta, atskirta nuo sveikų audinių dėl pūlingo proceso (osteomielito).
Gangrena – odos, gleivinių paviršių, raumenų nekrozė. Prieš jo vystymąsi yra audinių nekrozė.
Pragulos – atsiranda imobilizuotiems žmonėms dėl ilgalaikio audinių suspaudimo ar odos pažeidimo. Visa tai veda prie gilių, pūlingų opų susidarymo.
Diagnostika
Deja, dažnai pacientai siunčiami apžiūrai, atliekamai rentgeno spinduliais, tačiau šis metodas neleidžia aptikti patologijos pačioje jos vystymosi pradžioje. Nekrozė rentgeno spinduliuose pastebima tik antroje ir trečioje ligos stadijose. Kraujo tyrimai taip pat neduoda veiksmingų rezultatų tiriant šią problemą. Šiandien šiuolaikiniai magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos aparatai leidžia laiku ir tiksliai nustatyti audinių struktūros pokyčius.
Rezultatas
Nekrozės baigtis yra palanki, jei vyksta fermentinis audinio tirpimas, jungiamojo audinio dygimas likusiame negyvame audinyje, susidaro randas. Nekrozės vieta gali apaugti jungiamuoju audiniu – susidaro kapsulė (kapsuliacija). Netgi negyvų audinių srityje gali susidaryti kaulas (kaulėjimas).
Esant nepalankiai baigčiai, atsiranda pūlingas susiliejimas, kurį komplikuoja kraujavimas, židinio išplitimas – išsivysto sepsis.
Mirtis būdinga išeminiams insultams, miokardo infarktui. Inkstų žievės sluoksnio nekrozė, kasos nekrozė (kasos nekrozė) ir. ir kt. – gyvybiškai svarbių organų pažeidimai sukelia mirtį.
Gydymas
Bet kokio tipo nekrozės gydymas bus sėkmingas, jei liga bus nustatyta ankstyvoje stadijoje. Konservatyvaus, tausojančio ir funkcionalaus gydymo metodų yra daug, tik aukštos kvalifikacijos specialistas gali nustatyti, kuris iš jų labiausiai tinka efektyviausiam rezultatui pasiekti.