Pasipiktinimas yra „geriausias“ būdas sunaikinti save ir santykius

Kaip pasipiktinimas mus naikina

Pirma, pasipiktinimas yra saviagresija. Įsižeisti reiškia įžeisti save. Nepasitenkinimo kitu žmogumi ar situacija energija, nukreipta į vidų, sukelia destruktyvius procesus tiek psichikoje, tiek kūne.

Turbūt visi pastebėjo: kai esame įsižeidę, fiziškai neturime jėgų svarbiems darbams atlikti. „Mane partrenkė kaip sunkvežimis, viską skauda. Visiškai nėra išteklių, nėra noro ką nors daryti. Noriu visą dieną gulėti“, – rašo 42 metų Olga iš Maskvos.

„Kai aš įsižeidžiau, pasaulis aplinkui tarsi išnyksta. Nenori nieko daryti. Nebent pažvelgsi į vieną tašką “, – sako 35 metų Michailas iš Sankt Peterburgo. „Aš tampu bejėgis ir daug verkiu. Labai sunku vėl grįžti į bendravimą ir gyvenimą“, – rašo 27 metų Tatjana iš Tulos.

Antra, pasipiktinimas yra bendravimo sunaikinimas. Kalbėjosi du žmonės, staiga vienas nutilo ir įsižeidė. Akių kontaktas nedelsiant nutrūksta. Atsakant į bet kokius klausimus, tyla arba vienaskiemeniai atsakymai: „Viskas gerai“, „Nenoriu kalbėti“, „Tu pažįsti save“.

Viskas, ką bendravimo procese sukūrė du žmonės – pasitikėjimas, intymumas, supratimas – iškart nupjauna pumpurą. Nusikaltėlis įžeisto akyse tampa blogu žmogumi, prievartautojas – tikru velniu. Išnyksta pagarba ir meilė. Įžeistasis iš suaugusiojo virsta mažu bejėgiu vaiku, kurį nusikaltėlis dabar turi „išgelbėti“.

Kodėl mes įsižeidžiame?

Kaip matote, pasipiktinimas naikina ir mus, ir partnerį. Tad kodėl įsižeidžiame ir kodėl tai darome? Arba kodėl? Tam tikra prasme tai yra „naudos“ klausimas.

Užduokite sau šiuos klausimus.

• Ką man leidžia pasipiktinimas?
• Ko man neleidžia pasipiktinimas?
• Ko pasipiktinimas man leidžia gauti iš kitų?

„Kai mano mergina įsižeidžia, aš jaučiuosi kaip mažas išdykęs berniukas. Yra kaltės jausmas, kurio nekenčiu. Taip, stengiuosi viską greitai sutvarkyti, kad nejausčiau. Bet tai mus išskiria. Vis mažiau norisi su ja bendrauti. Šlykštu jaustis amžinai blogai“, – sako 30-metis Sergejus iš Kazanės.

„Mano vyras labai jautrus. Iš pradžių bandžiau, klausdamas, kas atsitiko, bet dabar tiesiog išeinu išgerti kavos su draugais. Pavargau nuo šito. Esame ant skyrybų slenksčio“, – apgailestauja 41 metų Aleksandra iš Novosibirsko.

Jei per daug darome dėl kitų ir mums būdingas per didelis atsakingumas, tada pasipiktinimas suteikia galimybę atsakomybę perkelti kitam.

O jei nemokame normaliai, adekvačiai pritraukti dėmesio ir patiriame stiprų meilės deficitą, tai susierzinimas leidžia pasiekti tai, ko norime. Bet ne pačiu sveikiausiu būdu. O būna, kad puikybė neleidžia mums ko nors prašyti patiems, o manipuliavimas nuoskaudomis priveda prie rezultato neprašant.

Ar jums tai žinoma? Jei taip, pažvelkite į situaciją strategiškai. Jei tai darysite nuosekliai, ar tai nuves jus į sveikatą, meilę ir laimę su savo partneriu?

Pasipiktinimo priežastys, kurių dažnai nesuvokiame

Svarbu suprasti, kodėl pasirenkame šį destruktyvų bendravimo būdą. Kartais priežastys tikrai slepiasi nuo mūsų pačių. Ir tada juo labiau svarbu juos realizuoti. Tarp jų gali būti:

• kito asmens pasirinkimo laisvės atmetimas;
• lūkesčius iš kito, sukurtus jūsų supratimo, kaip „gerai“ ir „teisingai“ ir kaip tiksliai jis turi su jumis elgtis;
• mintis, kad pats niekada to nebūtum daręs, savo idealumo jausmas;
• atsakomybės už savo poreikius ir jų patenkinimą perkėlimas kitam asmeniui;
• nenoras suprasti kito žmogaus pozicijos (empatijos stoka);
• nenoras duoti teisės klysti tiek sau, tiek kitam — per daug reiklus;
• stereotipai, kurie gyvena galvoje kaip aiškios taisyklės kiekvienam vaidmeniui („moterys turėtų tai daryti“, „vyrai turėtų daryti tai“).

Ką daryti?

Ar šiame sąraše radote savo priežastis? O galbūt aukščiau esančiame sąraše sužinojote, kokią naudą gaunate iš įžeisto padėties? Tada nuspręskite patys: „Ar turėčiau tęsti ta pačia dvasia? Kokį rezultatą pasieksiu sau ir mūsų porai?“

Tačiau jei šis metodas jums nelabai patinka, turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu. Atkurkite emocinio atsako ir bendravimo įpročius specialių pratimų pagalba. Juk vien sąmoningumas pokyčių nepriveda. Konkretūs nuoseklūs veiksmai lemia gyvenimo pokyčius.