Žvynuotasis šermukšnis (Tricholoma imbricatum)
- Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Agaricomycetidae (Agaricomycetes)
- Užsakymas: Agaricales (Agaric arba Lamellar)
- Šeima: Tricholomataceae (Tricholomovye arba Ryadovkovye)
- Gentis: Tricholoma (Tricholoma arba Ryadovka)
- Tipas: Tricholoma imbricatum (žvynuotasis šermukšnis)
- Eilė rusva
- Eilinis pluoštinis žvynuotas
- Saldainiukas
Ryadovka žvynuotasis (Tricholoma imbricatum) – tricholomovinių (Ryadovkovyh) šeimos grybas, priklausantis tricholomų (Ryadovok) genčiai.
Žvynuotos eilės vaisiakūnis susideda iš stiebo ir kepurėlės, grybui būdingas lamelinis himenoforas, mėsingas ir tankus baltas miltų kvapo minkštimas. Šios rūšies sporų milteliai yra balti.
Rudos eilės kepurėlės skersmuo 4-8 (kartais 10) cm. Neprinokusių grybų kepurėlė pasižymi apvalia varpelio forma, dažnai išgaubta, su užkibusiais kraštais. Brandžiuose vaisiakūniuose jis pasidaro kniūbsčias, o centre matomas gumbas. Jam būdingas vidutinis mėsingumas, rausvai ruda arba rausvai ruda spalva, blankus ir sausas paviršius, apnašų buvimas, rausvi viduriai ir šviesesni (palyginti su centrine dalimi) krašteliai.
Saldainių kojos ilgis siekia 6–8 (kartais – 10) cm, skersmuo – 1–2 cm. Jis yra cilindro formos, dažnai gali būti išlenktas, išsiplėtęs šalia pagrindo. Jaunų vaisiakūnių kojelė labai tanki, tačiau jos viduje pamažu susidaro tuštumos. Viršutinė jo dalis beveik visada šviesi, balta, bet žemiau kojos pluoštinė, būdinga ruda spalva, panaši į rūdis.
Žvynelinės eilės himenoforinės plokštelės pasižymi dideliu pločiu ir dažnu išsidėstymu. Jie dažnai išauga su dantimi į vaisiakūnio paviršių, o nesubrendusiuose grybuose būna balti. Pamažu lėkštės tampa kreminės, vėliau rusvos. Ant jų matosi raudonai rudos spalvos dėmės.
Žvynuotasis šermukšnis (Tricholoma imbricatum) aptinkamas mišriuose arba spygliuočių miškuose, kur gausu pušų. Šios rūšies grybus galite pamatyti miškingose vietose, kur auga jauna pušis. Saldūs vaisiai gerai dera ir apšviestose vietose, gali augti prie kelių. Žvynuotų eilių vaisiai būna kasmet, šie grybai auga grupėmis, dažni. Masinio derėjimo laikotarpis patenka į rudenį (rugsėjį), o pirmąjį šių grybų derlių galima nuimti jau rugpjūčio viduryje. Vaisingas saldumynų laikotarpis baigiasi maždaug spalio viduryje.
Ryadovka grybas (Tricholoma imbricatum) yra valgomas, tačiau kai kurie grybų rinkėjai šią rūšį priskiria sąlygiškai valgomoms arba nevalgomoms. Tokia painiava kyla dėl to, kad aprašytas grybų tipas nebuvo iki galo ištirtas. Žvynelinę eilę rekomenduojama valgyti šviežią, vaisiakūnius pavirus 15-20 min. Nuovirą pageidautina nuvarvinti. Šis grybas yra geras sūdytas ir marinuotas. Kai kurie gurmanai pastebi, kad ši rūšis turi šiek tiek kartaus skonio.
Riadovkoje ruda vaisiakūnio forma panaši į kitą grybą – geltonai rudą irklinį. Tačiau atidžiau panagrinėjus, vis tiek neįmanoma supainioti aprašytų rūšių, nes saldumynas turi mėsingesnę skrybėlę su gumbu viduryje, kurio paviršius padengtas žvynais. Be to, daugiausia gyvena po pušimis, pasižymi kietu baltu minkštimu.