Maistinė vertė ir cheminė sudėtis.
Šioje lentelėje nurodomas maistinių medžiagų (kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų) kiekis 100 gramų valgomosios porcijos.
Maistinė medžiaga | Skaičius | Norma ** | % normos 100 g | % normos 100 kcal | 100% normos |
Kalorijų | 296 kcal | 1684 kcal | 17.6% | 5.9% | 569 g |
Baltymai | 9.58 g | 76 g | 12.6% | 4.3% | 793 g |
Riebalai | 0.99 g | 56 g | 1.8% | 0.6% | 5657 g |
Angliavandeniai | 63.87 g | 219 g | 29.2% | 9.9% | 343 g |
Maistinė ląsteliena | 11.5 g | 20 g | 57.5% | 19.4% | 174 g |
Vanduo | 9.5 g | 2273 g | 0.4% | 0.1% | 23926 g |
Pelenai | 4.56 g | ~ | |||
Vitaminai | |||||
Vitaminas B1, tiaminas | 0.3 mg | 1.5 mg | 20% | 6.8% | 500 g |
Vitaminas B2, Riboflavinas | 1.27 mg | 1.8 mg | 70.6% | 23.9% | 142 g |
Vitaminas B4, cholinas | 201.7 mg | 500 mg | 40.3% | 13.6% | 248 g |
Vitaminas B5, pantotenas | 21.879 mg | 5 mg | 437.6% | 147.8% | 23 g |
Vitaminas B6, piridoksinas | 0.965 mg | 2 mg | 48.3% | 16.3% | 207 g |
Vitaminas B9, folatai | 163 μg | 400 mcg | 40.8% | 13.8% | 245 g |
Vitaminas C, askorbo | 3.5 mg | 90 mg | 3.9% | 1.3% | 2571 g |
Vitaminas D, kalciferolis | 3.9 μg | 10 μg | 39% | 13.2% | 256 g |
Vitaminas D2, ergokalciferolis | 3.9 μg | ~ | |||
Vitaminas PP, Nr | 14.1 mg | 20 mg | 70.5% | 23.8% | 142 g |
makroelementų | |||||
Kalis, K. | 1534 mg | 2500 mg | 61.4% | 20.7% | 163 g |
Kalcis, Ca | 11 mg | 1000 mg | 1.1% | 0.4% | 9091 g |
Magnis, mg | 132 mg | 400 mg | 33% | 11.1% | 303 |
Natris, Na | 13 mg | 1300 mg | 1% | 0.3% | 10000 g |
Siera, S | 95.8 mg | 1000 mg | 9.6% | 3.2% | 1044 g |
Fosforas, P | 294 mg | 800 mg | 36.8% | 12.4% | 272 g |
Naudingosios iškasenos | |||||
Geležis, Fe | 1.72 mg | 18 mg | 9.6% | 3.2% | 1047 g |
Manganas, Mn | 1.176 mg | 2 mg | 58.8% | 19.9% | 170 g |
Varis, Cu | 5165 μg | 1000 mcg | 516.5% | 174.5% | 19 g |
Selenas, Se | 46.1 μg | 55 mcg | 83.8% | 28.3% | 119 g |
Cinkas, Zn | 7.66 mg | 12 mg | 63.8% | 21.6% | 157 g |
Virškinami angliavandeniai | |||||
Mono ir disacharidai (cukrūs) | 2.21 g | daugiausia 100 g | |||
Esminės amino rūgštys | |||||
Argininas * | 0.648 g | ~ | |||
Valinas | 0.486 g | ~ | |||
Histidinas * | 0.159 g | ~ | |||
Izoleucinas | 0.405 g | ~ | |||
Leucinas | 0.679 g | ~ | |||
Lizinas | 0.343 g | ~ | |||
Metioninas | 0.179 g | ~ | |||
Treoninas | 0.497 g | ~ | |||
Triptofanas | 0.031 g | ~ | |||
Fenilalaninas | 0.486 g | ~ | |||
Amino rūgštis | |||||
alanino | 0.567 g | ~ | |||
Aspartinė rūgštis | 0.76 g | ~ | |||
Glicinas | 0.414 g | ~ | |||
Glutamo rūgštis | 2.579 g | ~ | |||
Prolinas | 0.414 g | ~ | |||
serino | 0.506 g | ~ | |||
Tirozinas | 0.323 g | ~ | |||
cisteino | 0.196 g | ~ | |||
Sterolis (steroliai) | |||||
Kampesterolis | 20 mg | ~ | |||
Sočiosios riebalų rūgštys | |||||
Nasadenie riebalų rūgštys | 0.225 g | daugiausia 18.7 g | |||
10: 0 kaprizas | 0.021 g | ~ | |||
12: 0 Lauricas | 0.012 g | ~ | |||
14: 0 Myristinis | 0.02 g | ~ | |||
16: 0 Palmitic | 0.122 g | ~ | |||
18: 0 Stearikas | 0.051 g | ~ | |||
Mononesočiosios riebalų rūgštys | 0.317 g | mažiausiai 16.8 g | 1.9% | 0.6% | |
16: 1 Palmitoleicas | 0.089 g | ~ | |||
18: 1 oleinas (omega-9) | 0.151 g | ~ | |||
22: 1 Erukas (omega-9) | 0.076 g | ~ | |||
Polinesočiosios riebalų rūgštys | 0.151 g | nuo 11.2-20.6 g | 1.3% | 0.4% | |
18: 2 Linoleikas | 0.138 g | ~ | |||
18: 3 Linolenas | 0.013 g | ~ | |||
Omega-3 riebalų rūgštys | 0.013 g | nuo 0.9 iki 3.7 g | 1.4% | 0.5% | |
Omega-6 riebalų rūgštys | 0.138 g | nuo 4.7 iki 16.8 g | 2.9% | 1% |
Energinė vertė yra 296 kcal.
- grybas = 3.6 g (10.7 kcal)
- 4 grybai = 15 g (44.4 kcal)
Šitake grybai, džiovinti grybai yra daug tokių vitaminų ir mineralų kaip vitaminas B1 - 20%, vitaminas B2 - 70,6%, cholinas - 40,3%, vitaminas B5 - 437,6%, vitaminas B6 arba 48.3%, vitaminas B9 - 40.8%, vitamino D - 39%, vitamino PP ir 70.5%, kalio - 61,4%, magnio - 33%, fosforo - 36,8%, mangano - 58.8%, vario - 516,5%, seleno - 83,8%, cinkas - 63.8%
- Vitaminas B1 yra pagrindinių angliavandenių ir energijos apykaitos fermentų dalis, suteikianti kūnui energijos ir plastinių junginių, taip pat šakotosios grandinės aminorūgščių apykaitą. Šio vitamino trūkumas sukelia rimtus nervų, virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimus.
- Vitaminas B2 dalyvauja redokso reakcijose, prisideda prie vizualinio analizatoriaus spalvų jautrumo ir tamsios adaptacijos. Nepakankamas vitamino B2 vartojimas pažeidžia odos, gleivinių sveikatą, pažeidžia šviesą ir prieblandą.
- Cholinas yra lecitino dalis, kuri dalyvauja fosfolipidų sintezėje ir metabolizme kepenyse, yra laisvųjų metilo grupių šaltinis, veikia kaip lipotropinis faktorius.
- Vitaminas B5 dalyvauja baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, cholesterolio apykaitoje, kelių hormonų, hemoglobino sintezėje, skatina aminorūgščių ir cukrų absorbciją žarnyne, palaiko antinksčių žievės funkciją. Trūkstant pantoteno rūgšties, gali atsirasti odos pažeidimų ir gleivinių.
- Vitaminas B6 dalyvauja palaikant imuninį atsaką, slopinimo ir sužadinimo procesus centrinėje nervų sistemoje, transformuojant aminorūgštis, triptofano metabolizmą, lipidus ir nukleorūgštis prisideda prie normalaus raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo, normalaus homocisteinas kraujyje. Nepakankamas vitamino B6 suvartojimas pasireiškia apetito praradimu, sutrinka odos sveikata, randamo vystymasis ir mažakraujyste.
- Vitaminas B9 kaip kofermentas, dalyvaujantis nukleino ir amino rūgščių apykaitoje. Dėl folatų trūkumo sutrinka nukleorūgščių ir baltymų sintezė, dėl ko slopinamas augimas ir ląstelių dalijimasis, ypač greitai plintančiuose audiniuose: kaulų čiulpuose, žarnyno epitelyje ir kt. Nepakankamas folatų suvartojimas nėštumo metu yra viena iš neišnešiotų priežasčių , nepakankama mityba, įgimti apsigimimai ir vaiko raidos sutrikimai. Parodyta tvirta folatų, homocisteino ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos sąsaja.
- Vitaminas D palaiko kalcio ir fosforo homeostazę ir atlieka kaulinio audinio mineralizacijos procesus. Dėl vitamino D trūkumo kauluose sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, didėja kaulų demineralizacija, o tai padidina osteoporozės riziką.
- Vitaminas PP dalyvauja redokso reakcijose ir energijos apykaitoje. Nepakankamas vitamino vartojimas kartu su normalios odos, virškinamojo trakto ir nervų sistemos būklės sutrikimu.
- Kalis yra pagrindinis tarpląstelinis jonas, dalyvaujantis reguliuojant vandens, elektrolitų ir rūgščių pusiausvyrą, dalyvaujantis atliekant nervinius impulsus, reguliuojant kraujospūdį.
- Magnis dalyvauja energijos apykaitoje ir baltymų sintezėje, nukleorūgštys, turi stabilizuojantį poveikį membranoms, yra būtinas palaikant kalcio, kalio ir natrio homeostazę. Magnio trūkumas sukelia hipomagnezemiją, padidina riziką susirgti hipertenzija, širdies ligomis.
- Fosforas dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų, įskaitant energijos apykaitą, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, yra fosfolipidų, nukleotidų ir nukleorūgščių, reikalingų kaulų ir dantų mineralizacijai, dalis. Dėl trūkumo atsiranda anoreksija, anemija, rachitas.
- Manganas dalyvauja kaulų ir jungiamojo audinio formavime, yra fermentų, dalyvaujančių amino rūgščių, angliavandenių, katecholaminų apykaitoje, dalis; reikalingas cholesterolio ir nukleotidų sintezei. Nepakankamą suvartojimą lydi augimo sulėtėjimas, reprodukcinės sistemos sutrikimai, padidėjęs kaulų trapumas, angliavandenių ir lipidų apykaitos sutrikimai.
- Varis yra redoksinio aktyvumo fermentų dalis ir dalyvauja geležies apykaitoje, stimuliuoja baltymų ir angliavandenių absorbciją. Dalyvauja žmogaus kūno audinių su deguonimi procesuose. Trūkumas pasireiškia sutrikusia širdies ir kraujagyslių sistemos formavimusi bei skeleto vystymuisi jungiamojo audinio displazija.
- Selenas - esminis antioksidacinės žmogaus kūno gynybinės sistemos elementas, turi imunomoduliuojantį poveikį, dalyvauja skydliaukės hormonų veikimo reguliavime. Dėl trūkumo atsiranda Kashin-Bek liga (osteoartritas su daugine sąnarių, stuburo ir galūnių deformacija), Kesan liga (endeminė kardiomiopatija), paveldima trombastenija.
- cinkas yra įtrauktas į daugiau nei 300 fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, baltymų, riebalų, nukleorūgščių sintezės ir skaidymo procesuose bei kelių genų raiškos reguliavime. Nepakankamas suvartojimas sukelia anemiją, antrinį imunodeficitą, kepenų cirozę, lytinę disfunkciją, vaisiaus apsigimimus. Naujausi tyrimai atskleidė didelių cinko dozių gebėjimą nutraukti vario absorbciją ir taip prisidėti prie anemijos vystymosi.
Visas naudingiausių produktų katalogas, kurį galite pamatyti programoje.
Žymos: kalorijų 296 kcal, cheminė sudėtis, maistinė vertė, vitaminai, mineralai, nei naudingi šitake grybai, džiovinti grybai, kalorijos, maistinės medžiagos, naudingos šitake grybų savybės, džiovinti grybai