Nušalimo požymiai ir pagalba nušalus. Vaizdo įrašas

Nušalimo požymiai ir pagalba nušalus. Vaizdo įrašas

Dažniausia nušalimo priežastis yra žemos temperatūros poveikis atvirose kūno vietose. Jei tai derinama su papildomais neigiamais veiksniais (stipriais vėjo gūsiais ar drėgme), žala gali būti rimtesnė. Labai svarbu suteikti tinkamą pirmąją pagalbą nušalus, kad būtų išvengta galimų pasekmių.

Pirmasis nušalimo požymis, anot specialistų, yra lengvas dilgčiojimas ir deginimo pojūtis. Deja, daugelis į šiuos ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus nežiūri rimtai, kai organizmas tik pradeda šauktis pagalbos.

Todėl daugeliu atvejų pirmoji pagalba pradedama teikti kiek vėliau, kai pojūčiai jau tampa labai skausmingi.

Dėl žemos temperatūros poveikio susiaurėja odos kraujagyslės, tai yra, sumažėja bet kurios kūno dalies prisotinimo deguonimi lygis. Dėl to organizmas pamažu pradeda prarasti gebėjimą atlaikyti šaltį, o audiniuose suveikia pokyčiai, dėl kurių ląstelės žūva ir sunaikinamos. Neigiamą vaidmenį gali turėti ir bendra organizmo hipotermija – galimas komplikacijų pavojus arba ilgesnis nušalusių vietų gijimo laikotarpis.

Norint efektyviai suteikti pirmąją pagalbą nušalus, svarbu mokėti atskirti jo laipsnius. Lengviausias yra 1-ojo laipsnio nušalimas, atsirandantis dėl trumpo buvimo šaltyje. Tai pasireiškia tokiais simptomais kaip lengvas deginimo pojūtis, dilgčiojimas ir dilgčiojimas, pažeistos vietos oda blyški ar net pabalsta. Jei nušalimo vieta sušilusi, oda parausta.

Po šios nušalimo stadijos audiniai visiškai atsistato per 5-6 dienas

Jei buvimo nepalankiomis sąlygomis laikotarpis buvo ilgesnis, gali atsirasti 2-ojo laipsnio nušalimas, kuriam būdinga žymiai blyški oda, kartu su žymiai sumažėjusiu odos jautrumu išoriniams dirgikliams iki visiško jos praradimo. Sušilus pažeistą vietą, sustiprėja šios vietos skausmas, prasideda odos niežulys. Pirmosiomis dienomis ant odos gali atsirasti pūslių arba pūslių su skaidriu turiniu. Visiškas išgijimas po II laipsnio nušalimo gali užtrukti vieną ar dvi savaites ir tik tuo atveju, jei pirmoji pagalba buvo suteikta laiku.

3 laipsnio nušalimai skiriasi tais pačiais simptomais kaip ir su lengvesniais, tačiau pasireiškia intensyviau – skausmas stipresnis, o po traumos atsiradusiuose burbuluose yra kruvino skysčio.

Tokiu atveju odos ląstelės miršta, todėl vėliau pažeistoje vietoje gali susidaryti randai. 3 laipsnio pažeidimų gijimo laikotarpis gali trukti apie mėnesį.

Pavojingiausias yra 4 laipsnio nušalimas, kuris gali atsirasti dėl gana ilgo buvimo žemos temperatūros sąlygomis, taip pat dėl ​​papildomų neigiamų veiksnių (šlapių drabužių, stipraus vėjo ir kt.) poveikio. 4 laipsnio nušalimui būdingas 2 ir 3 laipsnio simptomų derinys. Tačiau pasekmės šiuo atveju gali būti daug rimtesnės. Esant tokio sunkumo pralaimėjimui, gali atsirasti minkštųjų audinių, sąnarių ir net kaulų nekrozė; pažeista vieta turi marmurinį ar melsvą atspalvį, gali išsipūsti, o po atšilimo padidėti.

Pirmoji pagalba nušalus veidą

Norint tinkamai suteikti pirmąją pagalbą nušalus veidą, pajutus skruostų ar nosies dilgčiojimą ar dilgčiojimą šaltyje, reikia nedelsiant pradėti reaguoti, nes tai yra patys pirmieji artėjančio nušalimo požymiai. Pirmiausia turėtumėte nedelsdami uždengti veidą skara ar ranka ir pakelti apykaklę. Paprastai šiuos pojūčius patiriantys žmonės bando tai daryti instinktyviai.

Labiausiai nušalusios šios kūno dalys: veidas, ausys, rankos ir kojos.

Taip pat naudinga įtrinti nosį ir skruostus šiltais sausais delnais, kol jie šiek tiek paraus, kad atkurtų reikiamą kraujotaką. Nereikėtų dėvėti šlapių pirštinių ar kumštinių pirštinių, o ypač sniego, kad neužkrėstumėte ant gležnos veido odos susidariusių mikrotraumų.

Po atšilimo odą galima patepti augaliniu aliejumi, tam tinka ir vazelinas. Tada galite uždėti šildantį tvarstį.

Pirmoji pagalba nušalus rankas ir kojas

Gana dažnai nušalimo pavojus kyla dėl nepakankamai šiltų kumštinių ar nuo sniego sušlapusių pirštinių. Kai tik rankos pradeda stingti, būtina pradėti jas šildyti energingai mankštinant.

Pėdas nušalti dažniausiai gali, kai žmogus šaltyje avi per ankštus, nepatogius batus, ypač jei jie šlapi. Žieminius batus specialistai rekomenduoja rinktis vienu dydžiu didesnius nei, pavyzdžiui, vasarinius. Taigi, jei reikia, galite užsimauti šiltas kojines ir palaikyti reikiamą kraujotaką.

Atsiradus pirmiesiems pėdų šąlimo požymiams, specialistai rekomenduoja nedelsiant būti aktyviems: pašokti, pajudinti kojų pirštus ar tiesiog energingai vaikščioti.

Gana paprastas ir kartu efektyvus pirmosios pagalbos būdas nušalus galūnes – šiltas vanduo, iš kurio vonios nurodytos tiek nušalus kojoms, tiek nušalus rankas. Norėdami tai padaryti, verta paruošti vonią, kurios temperatūra yra apie 30-35 laipsnių. Tada reikia palaipsniui didinti vandens temperatūrą, kol ji pasieks 40-50 laipsnių. Bendra šios procedūros trukmė 20-25 min. Odos paraudimas ir nestiprūs skausmo pojūčiai rodo, kad pažeistoje odos vietoje pradeda atsigauti kraujotaka.

Pirmoji pagalba nušalus

Norėdami sustiprinti šiltų vonių poveikį, galite atlikti lengvą galūnės masažą. Po to turite kruopščiai nuvalyti paveiktą vietą. Jei ant odos nėra pūslių, patrinkite odą alkoholiu ir uždėkite šilumos kompresą. Prieš kreipdamiesi į gydytoją, geriau susilaikyti nuo vaistų vartojimo: tai gali apsunkinti tolesnį gydymą.

Suteikus pirmąją pagalbą, būtina kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kad būtų suteikta kvalifikuota pagalba.

Netinkama pirmoji pagalba nušalus

Pagrindinis pirmosios pagalbos nušalus tikslas – atstatyti sutrikusią kraujotaką. Todėl jokiu būdu nesistenkite per greitai sušildyti pažeistos kūno dalies, panardindami ją į karštą vandenį: po žemos temperatūros poveikio audiniuose ląstelių lygiu, vyksta savotiškas „užmigimo“ procesas, kurioje labai sulėtėja kraujotaka.

Todėl bandymai greitai atkurti kraujotaką gali sukelti ląstelių mirtį nušalimo srityje, tai yra, kyla audinių nekrozės grėsmė.

Gana dažnai pasitaiko tokių klaidingų rekomendacijų, pavyzdžiui, pagalba įtrynus sniegu ar šaltu vandeniu. Tai labai pavojinga: dėl tokių manipuliacijų pažeistos vietos temperatūra gali dar labiau nukristi, o intensyvus trynimas gali sukelti mikrotraumas, o tai, savo ruožtu, yra kupina infekcinio proceso vystymosi.

Taip pat įdomu paskaityti: palming.

Palikti atsakymą