Smirdantis puvinys (Marasmius foetidus)

Sistematika:
  • Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Agaricomycetidae (Agaricomycetes)
  • Užsakymas: Agaricales (Agaric arba Lamellar)
  • Šeima: Marasmiaceae (Negniuchnikovye)
  • Gentis: Marasmius (Negnyuchnik)
  • Tipas: Marasmius foetidus (dvokiantis puvinys)
  • Smirdantis marazmas
  • Gymnopus foetidus

Smirdančio puvinio (Marasmius foetidus) nuotrauka ir aprašymas

Smirdantis puvinys (Marasmius foetens) priklauso Negniuchnikov genčiai.

Smirdantis supuvęs (Marasmius foetens) – vaisiakūnis, susidedantis iš varpelio formos jaunų grybų kepurėlės ir nelygaus paviršiaus, taip pat iš vidaus tuščios kojos gali būti lenktos arba tiesios, šiek tiek susiaurėjęs.

Grybų minkštimas labai plonas ir trapus, tačiau ant stiebo pasižymi didesniu standumu ir rusva spalva, o likusi grybo vaisiakūnio minkštimo dalis išlieka gelsva. Atskirti šią grybo rūšį nuo kitų nesupuvusių grybų veislių nesunku, nes jo minkštimas turi būdingą nemalonų supuvusių kopūstų kvapą.

Grybelinis himenoforas yra sluoksninis tipas. Plokštelės, esančios po grybo kepure, išsiskiria retu išsidėstymu, gana tankios ir storos, kartais turi tarpus arba suauga kartu, augdamos iki stiebo. turi didelį plotį ir smėlio spalvą. Palaipsniui, kai grybas subręsta, plokštelės tampa rudos arba ochros rudos spalvos. Šiose plokštelėse yra balti sporų milteliai, susidedantys iš mažiausių dalelių – sporų.

Grybų kepurėlės skersmuo – nuo ​​1.5 iki 2 (kartais 3) cm. Suaugusiems ir subrendusiems grybams jis turi išgaubtą pusrutulio formą ir pasižymi nedideliu storiu. Net ir vėliau jis dažnai būna kniūbsčias, įdubęs centre, nelygiais kraštais, susiraukšlėjęs, blyškiai ochros, šviesiai rudos, smėlinės, dryžuotos ar smėlio spalvos, paviršiuje atsiranda radialinių dryžių. Grybų stiebo ilgis svyruoja tarp 1.5–2 arba 3 cm, o skersmuo – 0.1–0.3 cm. Stiebas turi matinį paviršių, kuris yra aksominis liesti. Iš pradžių būna rudos spalvos su tamsesniu rudu pagrindu, pamažu tampa rusvai rusva, išilgine kryptimi pasidengia mažomis duobutėmis, o dar vėliau tampa tamsu, net juoda.

Rūšies derėjimas į aktyviąją fazę patenka vasaros viduryje ir tęsiasi beveik visą rudenį. Grybelis, vadinamas dvokiuoju puviniu, auga ant senos medienos, lapuočių medžių šakų ir žievės, dažnai auga kartu, gamtoje dažniausiai pasitaiko grupėmis, mieliau auga šiltomis sąlygomis, įsikuria šalies pietuose.

Smirdantis supuvęs (Marasmius foetens) nevalgomas, nes priklauso nevalgomų grybų, turinčių daug nuodingų medžiagų, skaičiui.

Aprašytos rūšies grybas panašus į šakelių puvinį (Marasmius ramealis), nuo jo skiriasi tik specifiniu kvapu ir rudu odos atspalviu.

Palikti atsakymą