Kuokelių puvinys (Marasmius androsaceus)

Sistematika:
  • Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Agaricomycetidae (Agaricomycetes)
  • Užsakymas: Agaricales (Agaric arba Lamellar)
  • Šeima: Marasmiaceae (Negniuchnikovye)
  • Gentis: Marasmius (Negnyuchnik)
  • Tipas: Marasmius androsaceus
  • Negnyuchnyk stykinonozkovy
  • Kuokelinis pūvantis augalas
  • Česnakiniai šereliai;
  • Česnako kuokelio formos;
  • Gymnopus_androsaceus
  • Setulipes androsaceus.

Supuvę kuokeliai (Marasmius androsaceus) nuotrauka ir aprašymas

Supuvę kuokeliai (Marasmius androsaceus) – Tricholomovų šeimos (Ryadovkovyh) grybas.

Kuokelinis puvinys (Marasmius androsaceus) – vaisiakūnis, susidedantis iš kepurėlės, iš pradžių išgaubtos, pamažu nusileidusios, taip pat plono stiebo, pasižyminčio kietumu, trapumu ir blizgiu paviršiumi. Kojos paviršius iš viršaus padengtas raguotomis žvyneliais, o pats jos aukštis yra nuo 3 iki 6 cm, o skersmuo ne didesnis kaip 0.1 cm.

Kepurėlės skersmuo 0.4-1 cm, jos paviršiaus diskas įspaustas, o pati kepurėlė jaunuose grybuose yra balkšvos spalvos, raukšlių ir dryžių. Vėliau subrendusių vaisiakūnių kepurėlė tampa pilkai ruda arba pilkai kreminė. Centrinėje dalyje kepurės spalva kiek tamsesnė. Išilgai jos kraštų pastebimi radialiai išsidėstę potėpiai ir grioveliai. Himenoforą vaizduoja plokštelės, kurios retai būna ir prilimpa prie stiebo paviršiaus. Plokštelės labai siauros, tokios pat spalvos kaip ir kepurė. Aprašyta grybų rūšis turi vieną savybę. Plokštelės nesudaro žiedo aplink stiebo pagrindą, kaip tai daroma su bet kokiomis kitomis nešvarumų rūšimis, o nusileidžia į stiebo paviršių, leidžiasi išilgai jo.

Šerinių nesupuvusių grybų sporų milteliai pasižymi balta spalva, o šių grybų minkštimas turi būdingą nemalonų kvapą.

Šerinis puvinys (Marasmius androsaceus) vaisius veda nuo birželio iki rugsėjo. Pagrindinės grybo buveinės yra mažos šakelės, nukritusios nuo medžių. Taip pat šios rūšies grybų galima rasti ant senos spygliuočių medžių medienos, ant nukritusių spyglių ir nudžiūvusių lapų. Neretai smėlynų viduryje, dykvietėse galima pamatyti šerinių kojų puvinį. Jis sudaro dideles kolonijas, kuriose yra kelios dešimtys mažų grybų. Šio tipo grybai sudaro gana tankius, ašuto storio hifų pynimus, kurie vėliau kolonizuoja neužimtą substratą ir suteikia jam galimybę gyventi kitiems augalų organizmams. Šeriais pūvantis augalas ypač gausiai derina tuo laikotarpiu, kai ką tik praėjo stiprūs ir šilti lietūs. Jis sudaro didžiules kolonijas vietose, kurios visiškai padengtos nukritusiais senais spygliais.

Niekas tiksliai nežinomas apie šerinių kojų puvinio nuodingumą. Gali būti, kad šis grybas neturi didelio kiekio toksinių medžiagų. Tačiau jie jo nevalgo, o to priežastis – nemalonus minkštimo kvapas.

Supuvę kuokeliai šiek tiek primena grybą Micromphale perforans (Micromphale perforans), tačiau tame grybe kojelė turi veltinio struktūrą, o minkštimas pasižymi aštriu supuvusio kopūsto aromatu.

Palikti atsakymą