Daigai yra vienas visaverčiausių maisto produktų. Daigai yra gyvas maistas, juose gausu vitaminų, mineralų, baltymų ir fermentų. Jų maistinę vertę prieš tūkstančius metų atrado kinai. Neseniai JAV atlikta daugybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių daigų svarbą sveikai mitybai.
Pavyzdžiui, daigintose mung pupelėse yra meliono angliavandenių, citrinų vitamino A, avokado tiamino, džiovintų obuolių riboflavino, bananų niacino ir agrastų askorbo rūgšties.
Daigai vertingi tuo, kad turi didesnį biologinį aktyvumą, lyginant su nedaigintomis sėklomis, žaliomis ar virtomis. Jų galima valgyti nemažai, tačiau į kraują ir ląsteles pateks didelis kiekis maistinių medžiagų.
Dygimo procese, veikiant šviesai, susidaro chlorofilas. Tyrimais įrodyta, kad chlorofilas labai veiksmingai padeda įveikti baltymų trūkumą ir anemiją.
Taip pat daigai turi regeneruojantį poveikį žmogaus organizmui, nes juose yra daug baltymų ir kitų būtinų maistinių medžiagų, kurių galima rasti tik gyvose ląstelėse.
Cheminiai pokyčiai, vykstantys dygstančiose sėklose, yra panašūs į galingo fermentus gaminančio augalo darbą. Didelė fermentų koncentracija aktyvina fermentus ir skatina kraujodarą. Daigintuose grūduose gausu vitamino E, kuris padeda išvengti išsekimo ir impotencijos. Kai kurių vitaminų koncentracija dygimo metu padidėja 500%! Daigintuose kviečių grūduose vitamino B-12 kiekis padidėja 4 kartus, kitų vitaminų – 3-12 kartų, vitamino E – trigubai. Sauja daigų yra tris keturis kartus sveikesnė už kvietinės duonos kepalą.
Daigai yra patikimiausias ištisus metus vitamino C, karotinoidų, folio rūgšties ir daugelio kitų vitaminų šaltinis, kurių visų mūsų mityboje paprastai trūksta. Daiginant sėklas, grūdus ir ankštinius augalus, šių vitaminų kiekis gerokai padidėja. Pavyzdžiui, daigintų mung pupelių vitamino A kiekis yra du su puse karto didesnis nei džiovintose pupelėse, o kai kuriose pupelėse po daiginimo vitamino A yra daugiau nei aštuonis kartus.
Sausos sėklos, grūdai ir ankštiniai augalai turi daug baltymų ir sudėtinių angliavandenių, tačiau beveik neturi vitamino C. Tačiau pasirodžius daigams šio vitamino kiekis išauga daug kartų. Didelis daigų privalumas – galimybė gauti vitaminų rinkinį žiemai, kai sode niekas neauga. Daigai yra patikimas gyvų maistinių medžiagų šaltinis, kuris palaiko puikią jūsų imuninę sistemą ir sveikatą. Kaip manote, kodėl tiek daug žmonių peršalimo ir gripo suserga dažniau nei bet kuriuo kitu metu? Nes jie negauna pakankamai įvairių daržovių ir vaisių, kurių reikia jų imuninei sistemai.
Ar kada nors girdėjote apie produktą, į kurį nusipirkus nuolat pridedama vitaminų? Daigai! Daigai yra gyvi produktai. Net jei jūsų daigai yra šaldytuve, jie ir toliau lėtai augs, o vitaminų kiekis iš tikrųjų padidės. Palyginkite tai su parduotuvėje pirktais vaisiais ir daržovėmis, kurie pradeda netekti vitaminų vos tik nuskinti iš sodo ir nukeliauja iki jūsų stalo, ypač žiemą.
Valgykite daigus ištisus metus
Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse yra fermentų, tačiau daiguose jų daug daugiau, todėl vasarą prasminga jų dėti į savo patiekalus, net jei turite daržą ir savo ekologiškas daržoves bei vaisius. Žiemą ir pavasarį, kai baigiasi arba prarado šviežumą turimos daržovės ir vaisiai, valgyti daigus yra dvigubai svarbu. Daigai turėtų būti neatsiejama jūsų mitybos dalis ištisus metus.
Geriausia grūdus ir pupeles daiginti patiems, nes jie turi būti švieži. Šviežiai nuskintuose daiguose gausu fermentų ir vitaminų. Jei jie bus laikomi šaldytuve, juose išliks „gyvybės jėga“, jie bus švieži ir toliau lėtai augs.
Jei daigai iškart po derliaus nuėmimo nepateks į šaldytuvą, jie nustos augti, pradės irti fermentai bei vitaminai. Labai greitai sumažės vitaminų ir fermentų kiekis. Kai perkate daigus prekybos centre, niekas negali pasakyti, kiek laiko jie stovi lentynose kambario temperatūroje.
Net kelias valandas kambario temperatūroje greitai prarandami fermentai ir vitaminai. Dar blogiau, kad kai kurie daigai yra apdorojami inhibitoriais, kad juose neatsirastų pelėsių ir kad kambario temperatūroje jie atrodytų švieži. Ilgi balti mung pupelių daigai, kuriuos tikriausiai matėte parduotuvėje ar restorane, greičiausiai buvo apdoroti inhibitoriais, kad juos būtų galima užauginti iki tokio ilgio ir laikyti kambario temperatūroje. Norint visapusiškai pajusti ūglių jauninamąjį poveikį, juos reikia užsiauginti patiems ir valgyti šviežius.
Jaunystės fontanas
Senėjimą stabdančios ir gydomosios daigų savybės gali būti vienas didžiausių sveikatos šaltinių. Fermentai yra svarbiausias veiksnys, palaikantis mūsų organizmo gyvybinius procesus. Be fermentų būtume mirę. Fermentų trūkumas yra pagrindinė senėjimo priežastis. Dėl fermentų praradimo ląstelės tampa jautresnės laisvųjų radikalų ir kitų toksinių medžiagų pažeidimams, kurie dar labiau trukdo ląstelių dauginimosi procesui.
Organizmo nesugebėjimas pakankamai greitai pakeisti senas ląsteles sveikomis yra atsakingas už senėjimą ir didėjantį jautrumą ligoms senstant. Štai kodėl imunitetas su amžiumi mažėja – imuninės ląstelės keičiasi lėtai ir negali apsaugoti organizmo nuo ligų. Biologiškai jauni ir sveiki yra tai, kad mūsų organizme fermentų aktyvumas būtų maksimalus. Tai yra, būtent tai mums duoda daigai, todėl juos galima vadinti jaunystės šaltiniu.
Daigai išsaugo mūsų organizmo fermentus
Daigai išsaugo mūsų organizmo fermentus, o tai be galo svarbu. Kaip jie tai padaro? Visų pirma, daigintos pupelės, grūdai, riešutai ir sėklos yra labai lengvai virškinamos. Daiginimas mums yra tarsi išankstinis maisto virškinimas, koncentruoto krakmolo pavertimas paprastais angliavandeniais, o baltymais – aminorūgštimis, kad mūsų pačių fermentams nereikėtų jo naudoti. Jei kada nors turėjote problemų virškinant ankštinius augalus ar kviečius, tiesiog leiskite jiems sudygti ir neturėsite jokių problemų.
Fermentų magija
Bene vertingiausias dalykas daiguose yra fermentai. Daiguose esantys fermentai – tai ypatingas baltymas, padedantis mūsų organizmui virškinti maistines medžiagas ir padidinantis mūsų organizmo fermentų aktyvumą. Dietinių fermentų yra tik žaliame maiste. Maisto gaminimas juos sunaikina. Visuose žaliuose maisto produktuose yra fermentų, tačiau labiausiai fermentuojasi daigintos sėklos, grūdai, ankštiniai augalai. Daiginimas kartais padidina fermentų kiekį šiuose produktuose iki keturiasdešimt trijų ar daugiau kartų.
Daiginimas padidina visų fermentų kiekį, įskaitant proteolitinius ir amilolitinius fermentus. Šie fermentai padeda virškinti baltymus ir angliavandenius. Paprastai jie gaminami organizme, bet dideli kiekiai randami ir žaliame daigintame maiste. Šie maisto fermentai gali papildyti mūsų organizmo fermentų atsargas, o tai labai svarbu.
Maistui virškinti mūsų organizmas gamina gausų fermentų srautą, jei jie nepatenka su maistu. Mes visi prarandame savo gebėjimą gaminti virškinimo fermentus, kai senstame.
Daktaras Davidas J. Williamsas paaiškina kai kurias nepakankamos fermentų gamybos pasekmes:
„Senstant mūsų virškinimo sistema tampa mažiau efektyvi. Tai tampa akivaizdu, kai manote, kad 60–75 procentai visų hospitalizacijų yra susiję su virškinimo sistemos problemomis. Senstant mūsų skrandis gamina vis mažiau druskos rūgšties, o iki 65 metų beveik 35 procentai iš mūsų nebegamina druskos rūgšties.
Tokie mokslininkai, kaip daktaras Edwardas Howellas, įrodė, kad organizmo gebėjimas gaminti pakankamai fermentų mažėja dėl perprodukcijos per daugelį gyvenimo metų. Tai turėtų paskatinti mus valgyti daug daugiau žalio maisto nei dabar.
Kai virškinimo fermentų gauname su maistu, mūsų kūnas išsaugo juos nuo jų gamybos. Toks tausojantis režimas padidina visų kitų mūsų organizmo fermentų aktyvumą. Ir kuo didesnis fermentų aktyvumo lygis, tuo sveikesni ir biologiškai jaunesni jaučiamės.
Kadangi senėjimą daugiausia lemia fermentų išeikvojimas, daigai gelbsti! Daigintos sėklos, grūdai ir ankštiniai augalai, kurie yra galingiausias fermentų šaltinis, padės sulėtinti senėjimo procesus.