Ar nuolat keikiesi ir tvarkiesi? Galbūt jūsų nevaržomas sutuoktinis yra „kaip tik gydytojas nurodė“. Susituokusių porų tyrimo rezultatai rodo, kad vyrai ir žmonos, kurie ginčijasi iki užkimimo, gyvena ilgiau nei tie, kurie slopina pyktį.
„Kai žmonės susiburia, skirtumų sprendimas tampa viena iš svarbiausių užduočių“, – sakė tyrimui vadovavęs Mičigano universiteto Psichologijos ir sveikatos katedros profesorius emeritas Ernestas Harburgas. „Paprastai niekas to nemoko. Jei abu augino geri tėvai, puiku, jie ima iš jų pavyzdį. Tačiau dažniausiai poros nesupranta konfliktų valdymo strategijų. Kadangi prieštaravimai yra neišvengiami, labai svarbu, kaip sutuoktiniai juos išsprendžia.
„Tarkime, tarp jūsų yra konfliktas. Pagrindinis klausimas: ką tu ketini daryti? Harburgas tęsia. „Jei jūs tiesiog „palaidojate“ savo pyktį, bet vis tiek mintyse prieštaraujate priešui ir piktinatės jo elgesiu, o tuo pačiu net nemėginate kalbėti apie problemą, prisiminkite: jūs turite bėdą.
Daugybė tyrimų rodo, kad išlieti pyktį yra naudinga. Pavyzdžiui, vienas iš tokių darbų patvirtina, kad pikti žmonės priima geresnius sprendimus, tikriausiai todėl, kad ši emocija liepia smegenims nekreipti dėmesio į abejones ir susitelkti į problemos esmę. Be to, paaiškėjo, kad tie, kurie atvirai reiškia pasipiktinimą, geriau valdo situaciją ir greičiau susidoroja su sunkumais.
Konservuotas pyktis tik padidina stresą, kuris, kaip žinoma, sutrumpina gyvenimo trukmę. Psichologų teigimu, didelį priešlaikinių mirčių procentą tarp sutuoktinių, slepiančių pykčio apraiškas, paaiškina daugybė veiksnių. Tarp jų – įprotis slėpti abipusį nepasitenkinimą, nesugebėjimas aptarti jausmų ir problemų, neatsakingas požiūris į sveikatą, teigiama žurnale „Journal of Family Communication“ paskelbtame pranešime.
Jei išpuoliai buvo vertinami kaip pagrįsti, aukos beveik niekada nesupykdavo.
Profesoriaus Harburgo vadovaujama specialistų grupė daugiau nei 17 metus tyrė 192 susituokusių porų nuo 35 iki 69 metų amžiaus. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip jie suvokia aiškiai nesąžiningą ar nepelnytą sutuoktinio agresiją.
Jei išpuoliai buvo vertinami kaip pagrįsti, aukos beveik niekada nesupykdavo. Pagal dalyvių reakcijas į hipotetines konfliktines situacijas poros buvo suskirstytos į keturias kategorijas: abu sutuoktiniai išreiškia pyktį, tik žmona išreiškia pyktį, o vyras paskęsta, tik vyras išreiškia pyktį, o žmona – abu sutuoktiniai užgniaužia pyktį.
Tyrėjai išsiaiškino, kad 26 poros arba 52 žmonės buvo slopintojai – tai yra, abu sutuoktiniai slėpė pykčio požymius. Eksperimento metu 25% jų mirė, palyginti su 12% likusių porų. Palyginkite duomenis tarp grupių. Per tą patį laikotarpį 27% depresija sergančių porų neteko vieno iš savo sutuoktinių, o 23% abiejų. Tuo tarpu likusiose trijose grupėse vienas iš sutuoktinių mirė tik 19% porų, o abu – tik 6%.
Pažymėtina, kad skaičiuojant rezultatus buvo atsižvelgta ir į kitus rodiklius: amžių, svorį, kraujospūdį, rūkymą, bronchų ir plaučių būklę, širdies ir kraujagyslių riziką. Harburgo teigimu, tai yra tarpiniai skaičiai. Tyrimas vyksta ir komanda planuoja rinkti 30 metų duomenis. Tačiau jau dabar galima nuspėti, kad galutinėje keiksmažodžių ir besiginčijančių, bet geros sveikatos porų skaičiavime jų bus dvigubai daugiau.