Nėštumo simptomai

Vykdydama savo misiją, MedTvoiLokony redakcinė kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų patikimą medicininį turinį, paremtą naujausiomis mokslo žiniomis. Papildoma žyma „Patikrintas turinys“ rodo, kad straipsnį peržiūrėjo arba tiesiogiai parašė gydytojas. Šis dviejų etapų patikrinimas: medicinos žurnalistas ir gydytojas leidžia mums pateikti aukščiausios kokybės turinį, atitinkantį dabartines medicinos žinias.

Mūsų įsipareigojimą šioje srityje, be kita ko, įvertino Žurnalistų už sveikatą asociacija, „MedTvoiLokony“ redakcinei kolegijai suteikusi garbingą „Didžiojo pedagogo“ vardą.

Pirmieji nėštumo simptomai gali suklaidinti – būsimos mamos dažnai nekreipia dėmesio į pykinimą ir nuovargį, siedamos juos, pavyzdžiui, su apsinuodijimo maistu simptomais. Nėštumas – nepaprastas, daugeliui net mistiškas, moters gyvenimo laikotarpis, kai susiliejus dviem mikroskopinėms ląstelėms sukuriamas naujas vyras. Tai 9 mėnesiai, kupini audringų pokyčių tiek moters fiziologijoje, tiek psichikoje, ruošiant ją motinos vaidmeniui, o kūną – vystymuisi, laipsniškam augimui ir vaiko gimimui. Pažiūrėkite, kada įvyksta apvaisinimas ir kokie yra nėštumo simptomai?

Ovuliacija – apvaisinimo galimybė

Moteris cikliškai pereina į pasirengimo pastoti būseną nuo brendimo iki menopauzės. Veikiant lytiniams hormonams, kuriuos išskiria hipofizė ir kiaušidės, vadinamasis menstruacinis ciklas baigiasi ovuliacija, ty momentu, kai iš kiaušidės išsiskiria subrendęs kiaušinėlis, paruoštas apvaisinti. Jei ovuliacijos laikotarpiu moters lytiniuose organuose atsiranda vyriškos lyties ląstelės, gali įvykti apvaisinimas. Priešingu atveju kiaušialąstė miršta ir kartu su išsisluoksniavusiu gimdos gleivine menstruacijų metu pasišalina už kūno ribų.

Menstruacinio ciklo fazės

Sveikoms moterims menstruacinis ciklas pasižymi reguliarumu: tam tikra viena po kitos einančių fazių trukme ir nuoseklumu. Ciklas trunka apie 28 dienas (norma yra 25-35 dienos) ir susideda iš keturios fazės: menstruacinio kraujavimo fazė, proliferacinė fazė, ovuliacijos fazė ir liutealinė fazė. Pirmosios dvi fazės gali būti skirtingo ilgio ir tai lemia menstruacinio ciklo trukmę skirtingoms moterims, ovuliacija įvyksta likus 14 dienų iki kitų menstruacijų, todėl liuteininės fazės trukmė visada yra pastovi ir siekia dvi savaites. Reguliariai menstruuojančiai moteriai šie ryšiai leidžia apytiksliai apskaičiuoti vaisingą ir nevaisingą dienas, ty nustatyti momentą, kada tikimybė pastoti yra didžiausia arba mažiausia. Vaisingos dienos yra ovuliacijos laikas ir kelių dienų laikotarpis prieš ir po ovuliacijos. Likusi mėnesinių ciklo dalis yra nevaisingos dienos. Dėl lytinių hormonų koncentracijos svyravimų ciklo metu kinta moters kūno temperatūra ir lytinių takų liaukų gaminamų sekretų pobūdis. Reguliarus šių dviejų parametrų, taip pat gimdos kaklelio padėties ir konsistencijos stebėjimas gali papildomai padidinti vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo tikslumą, taigi ir nėštumo tikimybę.

Nėštumo planavimo ir kontracepcijos metodai

Pirmiau minėti vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodai yra natūralių šeimos planavimo metodų, ty vedybų kalendoriaus, Billingso metodo arba simptominio terminio metodų, pagrindas. Šie metodai reikalauja, kad moteris ir pora būtų labai atsidavę, drausmingi ir gebėtų stebėti savo kūną, neatsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių sutrikdyti menstruacinio ciklo reguliarumą, pvz., infekcija, stresas, kelionės, klimato kaita. , tam tikrų vaistų vartojimas ir kt vidutinis efektyvumas. Poros, norinčios labiau apsisaugoti nuo nėštumo, naudojasi prezervatyvais, kurie papildomai apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų, bei įvairias hormoninės kontracepcijos formas (tabletes, pleistrus, intrauterinius prietaisus, diskus, implantus).

Tręšimas ir implantacija

Apvaisinimas, ty kiaušinėlio ir spermos susiliejimas, dažniausiai vyksta kiaušintakyje. Dėl šio proceso susidariusi zigota juda gimdos ertmės link, intensyviai dalijasi ir po kelių dienų susikrauna lizdą gimdos gleivinėje. Šis reiškinys vadinamas implantacija kartais asocijuojasi su nežymiomis dėmėmis, kurias moteris gali klaidingai suprasti kaip mėnesinių pradžią.

Embriono apvaisinimas ir implantacija į gimdos ertmę yra signalas moters organizmui apie nėštumo pradžią. Pirmasis nėštumo požymis yra menstruacinio ciklo kritimas, dėl kurio numatytą datą mėnesinių nekraujuoja. Kiti nėštumo simptomai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, organų sistemų pokyčių ir embriono bei pačios gimdos augimo. Ankstyvosiose nėštumo stadijose simptomai yra nespecifiniai. Dalį jų pajunta pati nėščioji, dalį patvirtina gydytojas ginekologinės apžiūros metu.

Nėštumo simptomai

Pirmieji nėštumo simptomai yra šie:

  1. pirmiau minėtas menstruacijų vėlavimas ir galiausiai sustojimas;
  2. pykinimas su vėmimu arba be jo, ypač ryte (nuo pykinimo išbandykite Ekologišką arbatą nėščiosioms);
  3. padidėja ir pabrinksta krūtys, kurios tampa jautresnės lytėjimui, krūtų paviršiuje atsiranda melsvai žalių kraujagyslių, pieno liaukoje gali atsirasti mazgelių;
  4. spenelių ir spenelių padidėjimas yra susijęs su jų patamsėjimu, jautrumu, niežuliu;
  5. dažnesnis šlapinimasis ir veržimo jausmas apatinėje pilvo dalyje;
  6. silpnumas, nuovargis, padidėjęs mieguistumas, kartais alpimas;
  7. laipsniškas pilvo padidėjimas ir svorio padidėjimas;
  8. vaisiaus judesių pojūtis (tai vėlyvojo nėštumo simptomas, pirmojo nėštumo metu mama kūdikio judesius pradeda jausti 18-20 sav., vėlesnių nėštumų anksčiau, apie 16-18 sav.).

NĖŠČIAI – vaistažolių ir vaisių arbata, kurią galite įsigyti Medonet turguje, padės palengvinti su nėštumu susijusius nemalonius negalavimus.

Kas iš tikrųjų turi įtakos kiekvieno simptomo atsiradimui?

1. Krūtų skausmas ir nuotaikos svyravimai: hormonai: estrogenas, progesteronas, chorioninis gonadotropinas, prolaktinas, kortizolis ir augimo hormonas, kurių kiekis padidėja pirmosiomis nėštumo savaitėmis, yra atsakingi už besikeičiančią nėščiųjų nuotaiką. Kodėl krūtys tampa jautrios? Krūtų jautrumą, spenelių patamsėjimą ir jų padidėjimą lemia hormoniniai pokyčiai. Dėmesio! Skausmingos krūtys ne visada yra nėštumo požymis.

2. Padidėjęs jautrumas kvapams: daugelis moterų skundžiasi kvapais nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Kvepalai, kurie anksčiau buvo mėgstamiausi, dabar yra nepakeliami. Kava, išmetamosios dujos, benzino ar cigarečių dūmų kvapas yra nepatogumas daugeliui nėščiųjų. Teigiama, kad gamta būsimąsias mamas saugo nuo chemikalų ar maisto, galinčio pakenkti kūdikiui.

3. Nuovargis, mieguistumas: hormonai, kurie siaučia pirmąjį nėštumo mėnesį, verčia moterį pykinti. Jis jaučia silpnumą, apatiją ir mieguistumą. Padidėjęs noras miegoti atsiranda dėl progesterono kiekio padidėjimo organizme. O nuovargis? nėščiųjų organai yra labiau apkraunami, galiausiai jie turi tenkinti ne tik motinos, bet ir vaisiaus poreikius. Placentos vystymasis iš organizmo atima daug energijos, todėl jaučiamas nuolatinis išsekimas.

4. Pykinimas: tai vienas dažniausių nėštumo simptomų, dažnai sukeliantis vėmimą, tačiau šiais negalavimais skundžiasi ne kiekviena moteris. Šis simptomas atsiranda dėl to, kad didelė progesterono koncentracija lėtina žarnyno darbą (viskas virškinamas daug lėčiau), blogiau dirba sfinkteris, esantis ties stemplės ir skrandžio riba. Taigi pykinimas ir vėmimas.

Nėštumo simptomai – beta HCG

Moteris, turinti nėštumo simptomų, atlieka beta HCG kraujo tyrimą. Šį hormoną gamina apvaisintas kiaušinėlis po implantacijos į gimdą. HCG kiekis žymiai padidėja pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir gali būti nustatytas jau po dviejų dienų po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos tarp 6 ir 8 ovuliacijos dienų. Hormoną galima aptikti tada, kai dar nėra placentos, o svarbiausia – jo aptikti negalima kitaip, kaip tik nėštumo metu.

Beta HCG kraujo tyrimus geriausia atlikti ne anksčiau kaip numatomų mėnesinių dieną.

Nėštumo testai ir nėštumo simptomai

Įtarusios nėštumą, moterys dažniausiai atlieka vadinamąjį nėštumo testą (juostelę, srovę ar plokštelę), kad nustatytų, ar šlapime nėra hormono beta-hCG (chorioninio gonadotropino), kurį gamina embrionas, o vėliau placenta. Šiuo metu nėštumo testai yra tokie jautrūs, kad leidžia gauti teigiamą rezultatą jau 1-2 savaites po pastojimo. Teigiamas nėštumo testas turi labai didelę tikimybę, kad pastosite, tačiau tai nėra jo diagnozės sinonimas. Hormono koncentracija taip pat didėja, pavyzdžiui, sergant retomis placentos navikinėmis ligomis.

Simptomai, rodantys nėštumą, yra ginekologo konsultacijos indikacija. Ginekologinės apžiūros metu gydytojas nustato kūno ir gimdos kaklelio padidėjimą ir atsipalaidavimą, padidėjusį makšties sienelių ir gimdos kaklelio disko aprūpinimą krauju. Jis taip pat paskirs jautresnį laboratorinį kraujo ar šlapimo nėštumo testą. Kai kurie nėštumo simptomai yra embriono vizualizacija gimdos ertmėje ultragarsu (galima jau praėjus 3 savaitėms po pastojimo) ir vaisiaus širdies funkcijos patvirtinimas (dažniausiai pirmoje, atrankinėje ultragarsu nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės). .

Nuo nėštumo patvirtinimo momento moteris turi būti nuolat prižiūrima akušerio ginekologo. Reguliarūs vizitai pas gydytojus kartu su akušerine apžiūra, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaizdiniais tyrimais leidžia įvertinti nėštumo eigos teisingumą bei embriono ir vaisiaus vystymąsi, nustatyti ankstyvus motinos sveikatos sutrikimus, kurie neigiamai veikia nėštumą. Tai leidžia anksti pradėti nėščiosios farmakologinį gydymą, koreguoti kai kuriuos vaisiaus kūno struktūros defektus nėštumo metu arba planuoti tokį gydymą po gimdymo.

MedTvoiLokony svetainės turinys skirtas pagerinti, o ne pakeisti Svetainės Vartotojo ir jo gydytojo kontaktą. Svetainė skirta tik informaciniams ir edukaciniams tikslams. Prieš vadovaudamiesi specialiomis žiniomis, ypač medicininėmis žiniomis, esančiomis mūsų svetainėje, turite pasikonsultuoti su gydytoju. Administratorius neprisiima jokių pasekmių, kylančių dėl Svetainėje esančios informacijos naudojimo. Ar jums reikia gydytojo konsultacijos ar el. recepto? Eikite į halodoctor.pl, kur gausite pagalbą internetu – greitai, saugiai ir neišeidami iš namų.

Palikti atsakymą