„Pilkos pelės“ sindromas: kodėl moterys atsisako ryškių drabužių

Kaip man kartais norisi nusipirkti raudoną suknelę ar ryškaus rašto marškinėlius! Bet tada pagalvoji: o jeigu tai per daug pretenzinga? Ką žmonės pasakys? Tai ne mano stilius... Ir vėl iš spintos išsitraukiate nepastebimą pilką kostiumą... Kodėl taip nutinka ir kaip nugalėti abejones? Sako stilistė Inna Belova.

Pas mane ateina labai daug klientų, tikrai žinau, kad daugelis, apsipirkinėdami savarankiškai, bijo pirkti ryškių spalvų drabužius, renkasi įprastus pilkus ir juodus atspalvius. Be to, turto lygis neturi įtakos jų pageidavimams.

Kodėl taip atsitinka? Ką galima dėl to padaryti?

Natalijos istorija

Natalija atėjo pasitikti su juodu sportiniu kostiumu ir baltais sportbačiais. Sportinė apranga ir oversize merginai atrodė patogiai ir patogiai, tačiau moteriškumo aiškiai nepridėjo.

Kodėl Natalija taip elgiasi su savo garderobu, supratau pasakodama savo istoriją. Ji kilusi iš Krasnodono Luhansko srityje. Ji užaugo pilnoje šeimoje, mokėsi mokykloje iki devintos klasės, o paskui įstojo į koledžą. Po studijų ji ne visą darbo dieną dirbo dovanų parduotuvėje, kad turėtų savo pinigų.

Būdama 16 metų herojė susipažino su būsimu vyru. Baigusi koledžą, ji neakivaizdžiai įstojo į institutą, ištekėjo ir įsidarbino tuo metu prestižinėje anglių kasybos įmonėje.

Būdama 22-ejų, gimus vaikui, ji pradėjo perpardavinėti daiktus socialiniuose tinkluose. Būdama 25 metų ji grįžo į darbą, o tą patį pavasarį... prasidėjo karas.

Sukneles, palaidines ir stiletus pakeitė darbo uniformos

Ji su šeima persikėlė į Dniepropetrovską, tačiau po trijų mėnesių dėl lėšų trūkumo turėjo grįžti. Gimtasis miestas buvo tuščias ir baisus. Buvo apkarpyti atlyginimai, tėvai nustojo mokėti pensijas.

Turėjau mesti savo mėgstamą darbą. Vyras pradėjo važinėti į Maskvą dirbti rotacijos principu. Vėliau prie jo prisijungė Natalija. Jie mokėjo 1000 rublių per dieną, o darbas buvo nepaprastai sunkus.

2017 metais Natalija ir jos vyras gavo Rusijos pilietybę ir persikėlė į Podolską. Čia jie įsidarbino, žinomos internetinės drabužių parduotuvės sandėlyje. Buvo sunku, 12 valandų per dieną turėjau praleisti ant kojų.

Nenuostabu, kad po tiek sunkumų ir gyvenimo būdo pasikeitimo pasikeitė ir Natalijos garderobas. Dabar dominavo per dideli daiktai.

Vietoj moteriškų apdarų lentynose atsirado patogi sportinė apranga. Dėl to stebuklingam Natalijos pasikeitimui skyrėme visą dieną. Bet rezultatas buvo to vertas.

Transformacijos niuansai

„Naujosios“ Natalijos įvaizdis pasirodė brangus, prabangus. Pavyko sukurti pasitikinčios, savarankiškos, tikslingos moters įspūdį. Herojė turi gražią figūrą, tad nieko slėpti nereikėjo: tik pabrėžėme jos laikyseną kulnais, paryškinome gražius pečius, kaklą, riešus ir dekoltė.

Brangiam įvaizdžiui sukurti buvo pasirinkti specialūs atspalviai ir aksesuarai. Jie padarė lengvą bangą ant plaukų ir gražiai papuošė juos prie veido, atidarydami vieną ausį. Šis sprendimas pabrėžė asimetriją, įvaizdžiui suteikiant dinamikos ir energijos.

Po transformacijos Natalija susižavėjusi žiūrėjo į save, jos akyse pasirodė ašaros: „Pripratau prie sportinės aprangos, taip pat gražios, žinoma, bet paprastos. Ir tada, kai pamačiau save veidrodyje, buvau šokiruotas. prašmatni, elegantiška ponia…“

Ir net jei šis įvaizdis ne kiekvienai dienai, svarbu moteriai parodyti, kad ji gali būti kitokia, kad ji sugeba nustebinti save ir keisti vaidmenis.

„Pilkos pelės“ sindromas: kodėl moterys atsisako ryškių drabužių

Natalijos transformacija: prieš ir po

Kaip atsiranda pilkosios pelės sindromas?

Maždaug 40% mano klientų po 30 metų renkasi tamsių ir pilkų atspalvių drabužius, jie praktiškai nenešioja daiktų su raštais. Kodėl taip atsitinka? Nes moterys šių spalvų mokomos nuo vaikystės.

Manoma, kad pilka ir juoda yra universalios, lieknina, o su jomis visada atrodysite tinkamai. Tačiau pasigendama informacijos, kad šie atspalviai brangiai ir įspūdingai atrodo tik kartu su specialiu makiažu, įdomiomis tekstūromis.

Be to, jie tinka tik tam tikro tipo merginoms. O jei norite, kad nespalvotų ir pilkų atspalvių įvaizdis atrodytų stilingai, tuomet reikia pabandyti.

Dažniau juodą ir pilką spalvas renkasi nelabai savimi pasitikinčios moterys. Pavyzdžiui, jie bijo sukurti vulgarų įvaizdį, nesupranta, kaip ir su kuo dėvėti daiktus su raštu arba bijo atkreipti į save dėmesį.

Po transformacijos tokie „pilkosios pelės sindromą“ turintys klientai, kaip taisyklė, kardinaliai pakeičia savo gyvenimą ir tampa ryškiomis, kūrybingomis asmenybėmis. Ir tada veikia „domino efektas“ - pamažu į jų likimą ateina gerovė.

Spalva – tai dvasios būsena, jos vidinė harmonija ir gerovė

Kartą mergina, būdama gilios pogimdyvinės depresijos, atėjo pas mane į stiliaus kursus. Nuotraukoje ji vilkėjo tamsiais, dviem dydžiais per dideliais drabužiais. Tačiau po trečios pamokos ji pradėjo siųsti įvairių spalvų ir atspaudų pagrindu sukurtų vaizdų nuotraukas.

Mokinys išklausė visus patarimus ir sukūrė ryškius lankus bei puikius derinius. Kursų pabaigoje ji pakeitė ne tik garderobą, bet ir profesiją. Tada ji baigė interjero dizainerės studijas ir dabar gerai uždirba, daug keliauja su šeima ir tiki, kad pokyčiai jos gyvenime prasidėjo po to, kai drabužių spinta iš juodai baltos virsta spalvota.

Kita mano studentė po skyrybų su vyru, pakeitusi garderobą, suprato, kad nori gyventi saulėtoje šalyje. Ji išvyko į Ispaniją ir dabar sėkmingai ištekėjo. Ji turi nuostabų mylintį vyrą, du berniukus, o jos garderobe visiškai nėra juodos ir pilkos spalvos: dabar pirmenybė teikiama ryškiems deriniams.

Tokių istorijų yra daug. Tik atrodo, kad spalva – tik drabužiai. Manau, kad spalva yra dvasios būsena, jos vidinė harmonija ir savijauta. Kai esi laimingas viduje, viskas klostosi gerai, o istorija negali turėti blogos pabaigos!

Palikti atsakymą