Vakaruose dedasi tikra beprotybė – staiga į madą atėjo šaltai „plūkanti“ kava, tiksliau – šaltas užpilas. Tai 100% žalia (ir, žinoma, veganiška) kava – tariamai gana patraukli tiems, kurie veda sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą*.
Paruošti šalto virimo kavą paprasta, bet ilgai: ji infuzuojama bent 12 valandų šaltame vandenyje.
Vieni iškart deda į šaldytuvą (taip verda dar ilgiau, iki paros), kiti paliekami virtuvėje: užplikyti kambario temperatūros vandenyje. Kava skani, nelabai stipri ir beveik visai nekarti. Tuo pačiu aromatas stipresnis, o skonis „vaisiškesnis“ ir saldesnis – tai be pridėtinio cukraus!
Kartais kava laikoma nesveiku gėrimu, kartu su soda ir alkoholiu. Tačiau tuo pat metu iš tikrųjų kavoje yra apie 1000 rūšių (tik rūšių!) antioksidantų, o naujausių mokslo duomenimis, būtent kava yra pagrindinis antioksidantų šaltinis žmogaus mityboje. Dabar kava yra „negarbinga“, laikoma kenksmingu gėrimu, tačiau gali būti, kad progresyvus pasaulis yra ant naujos „kavos renesanso“ bangos slenksčio. Ir ši banga tikrai šalta!
Jau dabar yra nemažai naujojo madingo gėrimo gerbėjų: JAV 10 m. gegužės mėnesio duomenimis, tai yra daugiau nei 2015% kavą geriančių žmonių. Jie teigia, kad šaltai „plikyta“ kava:
Naudingesnis, nes yra 75% mažiau kofeino – todėl per dieną galite išgerti 3 kartus daugiau nei karšto;
Naudingesnis, nes jos rūgščių-šarmų balansas perkeltas arčiau šarminės – 3 kartus stipresnis nei įprastos „karštos kavos“. Visų pirma, idėją apie „šalto virimo“ kavos naudą aktyviai propaguoja žinoma JAV mitybos ekspertė Vicki Edgson: ji įsitikinusi, kad tokia kava šarmina organizmą.
Skonis geriau, nes aromatinės medžiagos (o kavoje jų yra šimtai) nėra termiškai apdorojamos, vadinasi, iš užpilo nepatenka į orą, o lieka jame;
Skonis geriau, nes „žalioje“ kavoje daug mažiau kartumo ir „rūgštumo“.
Lengviau virti: „šaltam virimui“ nereikia nei žinių, nei įgūdžių, reikalingų skaniai kavai paruošti namuose, net ir kavos aparatų pagalba.
Išsilaiko ilgiau. Teoriškai „šalto“ virimo kava šaldytuve negenda apie 2 savaites. Tačiau praktiškai „žalios“ kavos skonio savybės išsaugomos dvi dienas. Palyginimui – karštu vandeniu užplikytos kavos skonis iškart pablogėja atvėsus, o kaitinant vėl pablogėja!
Tačiau, kaip visada, kalbant apie kažko naudą, verta atsižvelgti į „minusus“! Ir šalta kava ir arbata jų turi; duomenys šia tema yra prieštaringi. Pateikiame išsamiausią sąrašą – galimas piktnaudžiavimo, vartojant dideliais kiekiais, pasekmes:
Nerimo sąlygos;
Nemiga;
virškinimo sutrikimas (viduriavimas);
Aukštas kraujo spaudimas;
Aritmija (lėtinė širdies liga);
Osteoporozė;
Nutukimas (jei piktnaudžiaujate cukraus ir grietinėlės pridėjimu);
Mirtina dozė: 23 litrai. (Tačiau toks pat vandens kiekis taip pat yra mirtinas).
Tai pavojingos bet kokios rūšies kavos savybės, o ne konkrečiai „žalios“ kavos.
Kava tūkstančius metų traukė žmones, daugiausia dėl kofeino – valstybės (kartu su alkoholiu ir tabaku) sankcionuotos „sąmonės būsenos keitimo“ priemonės, ty tam tikra prasme narkotiko. Tačiau nepamirškite apie kavos aromatą ir skonį, kuris kavos gėrimų žinovams, gurmanams yra svarbiau už viską. Tarp pigios ir blankaus skonio „maišinės kavos“ ir profesionaliai paruoštos natūralios kavos iš kavinės – bedugnė.
Taigi, jei kalbame apie kavos vertę, turime bent 3 skales:
1. Tvirtovė (kofeino kiekis – cheminė medžiaga, dėl kurios naudos ir žalos mokslininkai iki šiol aršiai ginčijasi);
2. Gatavo gėrimo skonis (daugeliu atžvilgių tai priklauso net ne nuo veislės, o nuo įgūdžių ir paruošimo būdo!);
3. Naudingos ir kenksmingos savybės (taip pat labai priklauso nuo gaminimo).
Daugelis taip pat yra svarbūs:
4. „“, įterptas į gaminį, kuris atsidūrė ant mūsų stalo,
5. „ekologiško“ sertifikato buvimas arba nebuvimas;
6. Į produktą investuotas etiškas darbas: kai kurios įmonės yra sertifikuotos kaip „be vaikų darbo“ ir pagal kitus panašius standartus.
7. taip pat gali būti perteklinis ir sunkiai perdirbamas, racionalus – vidutinio ekologiškumo – arba minimalus ir lengvai perdirbamas, ty labai ekologiškas. Tačiau būtų gerai, jei mūsų įpročiai nepadarytų didelės žalos aplinkai net ir panaudojus produktą!
Apskritai, kaip ir kavos skonio atveju, „tvarumo“ ir etiškos kavos mastai yra didžiuliai: nuo abejotinų miltelių, pagamintų naudojant vaikų darbą ir pesticidus (dažnai Azijoje ir Afrikoje), iki tikrai sertifikuotų. Ekologiška, Fairtrade ir šviežiai malta kava, supakuota į kartoną tiesiai iš maišelio (išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje ir JAV, tokia kava yra populiari). Visi šie „niuansai“, matai, gali padaryti kavą „kartią“ arba „saldžią“: kaip garsiame R. Polanskio filme: „Jai Mėnulis buvo kartaus, o man saldus kaip persikas“... dabar prie šios jau turtingos skonio ir etinės-ekologinės puokštės pridėta dar viena skalė, arba kavos kokybės rodiklis:
8. kepimo temperatūra! Ir atrodo, kad šioje srityje žaliavalgiai, veganai ir vegetarai gali lengvai laimėti darydami…. šalta kava!
Kad ir kaip ten būtų, kol mokslininkai ginčijasi dėl kavos (ir arbatos), šaltos ir karštos naudos bei žalos, daugelis vartotojų sako „taip“ kavai ir leidžia sau puodelį ar du gaivinančio gėrimo per dieną. Įskaitant, kaip savotišką „kompensaciją“ už daugelio kitų abejotino naudingumo ar atvirai žalingų produktų atmetimą: tokius kaip užkandžiai, gazuoti gėrimai, balta duona, cukrus ir greito maisto įstaigų „greitas maistas“.
Įdomūs faktai:
„Cold brew“ kava kartais painiojama su „ledine kava“ arba tiesiog šalta kava, kuri tradiciškai yra beveik visų kavinių valgiaraštyje. Bet ledinė kava – tai ne žalia kava, o įprastas espresas (vienas arba dvigubas), užpiltas ant ledo kubelių, kartais įdedant karamelės, ledų, grietinėlės ar pieno ir pan. O šalta frappe kava dažniausiai gaminama tirpių miltelių pagrindu.
Pirmą kartą šalto virimo kavos mada atsirado... 1964 m., kai išrado „Toddy Method“ ir „Toddy Machine“ – chemiko patentuotą stiklinę šaltai virinamai kavai. Sakoma, kad „viskas nauja yra gerai pamiršta sena“, ir iš tiesų šio posakio sunku neprisiminti, stebint „šalto virimo“ kavos tendencijos augimą.
___ * Yra žinoma, kad kavos vartojimas nedideliais kiekiais (1-3 puodeliai per dieną) gali padidinti sporto treniruočių rezultatus apie 10%, padeda sumažinti antsvorį (nes blaško apetitą), apsaugo nuo daugelio lėtinių ligų (įskaitant tiesiosios žarnos vėžį, Alzheimerio ligą), turi antikancerogeninių savybių. Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto (JAV) 2015 m. duomenimis, keli puodeliai kavos per dieną sumažina mirties nuo bet kokių priežasčių (išskyrus vėžį) riziką 10 %; taip pat pamatysite reguliaraus kavos vartojimo naudą.