Daugėja antibiotikams atsparių bakterijų. Dėl to kalta pati žmonija, kuri išrado antibiotikus ir pradėjo juos plačiai naudoti, dažnai net be reikalo. Bakterijos neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti. Dar viena gamtos pergalė – NDM-1 geno atsiradimas – gresia tapti galutine. Ką su juo daryti?
Žmonės labai dažnai naudoja antibiotikus dėl pačios menkiausios priežasties (o kartais ir be jokios priežasties). Taip atsiranda daugeliui vaistų atsparios infekcijos, kurios praktiškai negydomos šiuolaikinei medicinai žinomais antibiotikais. Antibiotikai nenaudingi gydant virusines ligas, nes jie tiesiog neveikia virusų. Tačiau jie veikia bakterijas, kurių tam tikru kiekiu visada yra žmogaus organizme. Tačiau teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „teisingas“ bakterinių ligų gydymas antibiotikais, žinoma, prisideda ir prie jų prisitaikymo prie nepalankių aplinkos sąlygų.
Kaip rašo „The Guardian“, „Antibiotikų amžius eina į pabaigą. Kada nors manysime, kad dvi infekcijų neapimtos kartos buvo tiesiog nuostabus laikas medicinai. Iki šiol bakterijos negalėjo atsigauti. Atrodytų, taip arti infekcinių ligų istorijos pabaiga. Tačiau dabar darbotvarkėje yra „po antibiotikų“ apokalipsė.
Masinė antimikrobinių medžiagų gamyba XX amžiaus viduryje pradėjo naują medicinos erą. Pirmąjį antibiotiką peniciliną 1928 m. atrado Aleksandras Flemingas. Mokslininkas jį išskyrė iš grybo Penicillium notatum padermės, kurios augimas šalia kitų bakterijų turėjo jiems didžiulį poveikį. Masinė vaisto gamyba buvo sukurta iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pavyko išgelbėti daugybę gyvybių, kurios pareikalavo bakterinių infekcijų, kurios paveikė sužeistus karius po chirurginių operacijų. Po karo farmacijos pramonė aktyviai užsiėmė naujų rūšių antibiotikų kūrimu ir gamyba, vis efektyvesniais ir veikiančiais vis platesnį pavojingų mikroorganizmų spektrą. Tačiau netrukus buvo išsiaiškinta, kad antibiotikai negali būti universalus vaistas nuo bakterinių infekcijų vien dėl to, kad patogeninių bakterijų rūšių skaičius yra išskirtinai didelis ir kai kurios iš jų gali atsispirti vaistų poveikiui. Tačiau svarbiausia yra tai, kad bakterijos sugeba mutuoti ir sukurti kovos su antibiotikais priemones.
Lyginant su kitomis gyvomis būtybėmis, evoliucijos požiūriu, bakterijos turi vieną neginčijamą pranašumą – kiekviena atskira bakterija negyvena ilgai, o kartu jos sparčiai dauginasi, o tai reiškia, kad „palankios“ mutacijos atsiradimo ir įsitvirtinimo procesas joms trunka daug mažiau. laiko nei, tarkime, asmuo. Atsparumo vaistams atsiradimą, tai yra, antibiotikų vartojimo efektyvumo sumažėjimą, gydytojai pastebėjo jau seniai. Ypač rodomas buvo iš pradžių atsparių konkretiems vaistams, o vėliau ir daugeliui vaistų atsparių tuberkuliozės padermių atsiradimas. Pasaulio statistika rodo, kad apie 7% tuberkuliozės pacientų yra užsikrėtę šia tuberkuliozės rūšimi. Tačiau Mycobacterium tuberculosis evoliucija tuo nesibaigė – atsirado plataus atsparumo vaistams padermė, kuri praktiškai negydoma. Tuberkuliozė yra didelio virulentiškumo infekcija, todėl jos itin atsparios veislės atsiradimą Pasaulio sveikatos organizacija pripažino ypač pavojinga ir perėmė specialią JT kontrolę.
„Guardian“ paskelbta „antibiotikų eros pabaiga“ nėra įprasta žiniasklaidos tendencija panikuoti. Problemą nustatė anglų profesorius Timas Walshas, kurio straipsnis „Naujų atsparumo antibiotikams mechanizmų atsiradimas Indijoje, Pakistane ir JK: molekuliniai, biologiniai ir epidemiologiniai aspektai“ buvo paskelbtas 11 m. rugpjūčio 2010 d. prestižiniame žurnale Lancet Infectious Diseases. . Walsho ir jo kolegų straipsnis skirtas NDM-1 geno, kurį Walsh atrado 2009 m. rugsėjį, tyrimui. Šis genas, pirmą kartą išskirtas iš bakterijų kultūrų, gautų iš pacientų, kurie keliavo iš Anglijos į Indiją ir atsidūrė ten esantį operacinį stalą, dėl vadinamojo horizontalaus genų perdavimo, labai lengva perkelti tarp skirtingų bakterijų tipų. Visų pirma Walshas aprašė tokį pernešimą tarp itin paplitusių Escherichia coli E. coli ir Klebsiella pneumoniae, vienos iš pneumonijos sukėlėjų. Pagrindinis NDM-1 bruožas yra tai, kad jis daro bakterijas atsparias beveik visiems galingiausiems ir moderniausiems antibiotikams, tokiems kaip karbapenemai. Naujasis Walsho tyrimas rodo, kad šiuos genus turinčios bakterijos Indijoje jau gana paplitusios. Infekcija atsiranda chirurginių operacijų metu. Walsho teigimu, tokio geno atsiradimas bakterijose yra itin pavojingas, nes antibiotikų prieš žarnyno bakterijas, turinčias tokį geną, tiesiog nėra. Atrodo, kad medicinai dar liko apie 10 metų, kol genetinė mutacija išplis plačiau.
Tai nėra per daug, turint omenyje, kad naujo antibiotiko kūrimas, jo klinikiniai tyrimai ir masinės gamybos paleidimas užtrunka labai ilgai. Kartu farmacijos pramonę dar reikia įtikinti, kad laikas veikti. Kaip bebūtų keista, farmacijos pramonė nėra per daug suinteresuota naujų antibiotikų gamyba. Pasaulio sveikatos organizacija net su kartėliu konstatuoja, kad farmacijos pramonei tiesiog nepelninga gaminti antimikrobines medžiagas. Infekcijos dažniausiai užgyja per greitai: tipiškas antibiotikų kursas trunka ne ilgiau kaip kelias dienas. Palyginkite su vaistais nuo širdies, kuriems reikia mėnesių ar net metų. Ir jei masinei vaisto gamybai nereikia per daug, tada pelnas pasirodo mažesnis, o korporacijų noras investuoti į mokslo plėtrą šia kryptimi taip pat sumažėja. Be to, daugelis infekcinių ligų yra pernelyg egzotiškos, ypač parazitinės ir tropinės ligos, ir aptinkamos toli nuo Vakarų, už kuriuos galima susimokėti už vaistus.
Be ekonominių, yra ir natūralūs apribojimai – dauguma naujų antimikrobinių vaistų gaunami kaip senųjų variantai, todėl bakterijos prie jų „pripranta“ gana greitai. Iš esmės naujo tipo antibiotikų atradimas pastaraisiais metais nutinka ne itin dažnai. Žinoma, be antibiotikų, sveikatos apsauga kuria ir kitas priemones infekcijoms gydyti – bakteriofagus, antimikrobinius peptidus, probiotikus. Tačiau jų veiksmingumas vis dar yra gana žemas. Bet kokiu atveju, antibiotikų, skirtų bakterinių infekcijų profilaktikai po operacijos, niekas negali pakeisti. Nepamainomos ir transplantacijos operacijos: norint laikinai nuslopinti organų transplantacijai būtiną imuninę sistemą, reikia vartoti antibiotikus, kad pacientas būtų apsaugotas nuo infekcijų išsivystymo. Panašiai antibiotikai naudojami vėžio chemoterapijos metu. Jei tokios apsaugos nebūtų, visi šie gydymo būdai būtų jei ne nenaudingi, tai labai rizikingi.
Kol mokslininkai ieško lėšų iš naujos grėsmės (o kartu ir pinigų atsparumo vaistams tyrimams finansuoti), ką mes visi turėtume daryti? Atidžiau ir atsargiau vartokite antibiotikus: kiekvienas jų vartojimas suteikia „priešui“, bakterijoms galimybę rasti būdų, kaip pasipriešinti. Tačiau svarbiausia atsiminti, kad geriausia kova (įvairių sveikos ir natūralios mitybos sampratų, tradicinės medicinos – tos pačios Ajurvedos požiūriu, taip pat tiesiog sveiko proto požiūriu) yra prevencija. Geriausias būdas kovoti su infekcijomis – nuolat stiprinti savo kūną, suteikdamas jam harmonijos būseną.