Turinys
- Pirmasis dėsnis: daro prielaidą, kad dienos raciono energetinė vertė (kaloringumas) atitinka žmogaus dienos energijos suvartojimą.
- Kur kas sunkiau laikytis antrojo mitybos mokslo dėsnio reikalavimų. Tai daug daugiau žinių reikalaujanti ir reikalaujanti užtikrinti, kad žmogaus kasdienės dietos cheminė sudėtis atitiktų jo fiziologinius maisto ir mažų biologiškai aktyvių medžiagų poreikius.
- Išsamiau žiūrėkite, kaip sudaryti tinkamą dietą toliau pateiktame vaizdo įraše:
Šiuo metu nemaža dalis gyventojų, deja, nėra pasiruošę priimti įrodymais pagrįstus sveikos gyvensenos ir mitybos principus. Pirma, apsvarstykite du įstatymus, kurie yra sveikos mitybos pagrindas. Šių įstatymų nesilaikymas baudžiamas ir neišvengiamai praranda sveikatą, išsivysto įvairios ligos. Kokie tai įstatymai? Kokia jų esmė?
Pirmasis dėsnis: daro prielaidą, kad dienos raciono energetinė vertė (kaloringumas) atitinka žmogaus dienos energijos suvartojimą.
Bet koks rimtas nukrypimas nuo akto reikalavimų neišvengiamai veda prie ligos išsivystymo: nepakankamas energijos gavimas su maistu yra greitas organizmo išsekimas, visų sistemų ir organų veiklos sutrikimai ir galiausiai mirtis.
Per didelis energijos suvartojimas neišvengiamai ir greitai sukelia antsvorio ir nutukimo atsiradimą su daugybe rimtų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, diabetas ir vėlgi ankstyva mirtis. Įstatymas griežtas, bet toks įstatymas!!! Todėl visi privalo tai atlikti. Tai nėra labai sunku: įsigykite svarstykles, kurios parodys jūsų svorį; veidrodžių naudojimas leis jums sekti savo figūros formas, o galiausiai ir suknelės dydis parodys jums būtinybę sumažinti ar padidinti kaloringą dienos racioną.
Kur kas sunkiau laikytis antrojo mitybos mokslo dėsnio reikalavimų. Tai daug daugiau žinių reikalaujanti ir reikalaujanti užtikrinti, kad žmogaus kasdienės dietos cheminė sudėtis atitiktų jo fiziologinius maisto ir mažų biologiškai aktyvių medžiagų poreikius.
Su maistu, be energijos, žmogaus organizmas turi gauti dešimtis, o gal ir šimtus maisto bei nedidelių biologiškai aktyvių junginių. Dauguma jų dienos racione turėtų būti tam tikru santykiu tarpusavyje. Iš šių junginių organizmas kuria savo ląsteles, organus ir audinius. Ir nedidelių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios užtikrina medžiagų apykaitos procesų reguliavimą. Dėl šių savybių maisto sudėtis dėl teisingai sudarytos dienos raciono, užtikrinančio aukštą fizinį ir protinį darbingumą, stiprina imunitetą ir žmogaus prisitaikymo galimybes prie fizinės, cheminės ar biologinės prigimties nepalankių aplinkos veiksnių.
Nepaisant to, kad maisto mokslas (mitybos mokslas) labai greitai keičiasi ir aktyviai vystosi visose ekonomiškai klestinčiose valstybėse, vis dėlto jis mums, mokslininkams, neleidžia atsakyti į visus klausimus apie mitybos ir sveikatos ryšį.
Pavyzdžiui, tik per pastaruosius du dešimtmečius paaiškėjo ypatingas nedidelių biologiškai aktyvių maisto junginių vaidmuo palaikant sveikatą. Šia kryptimi gauti duomenys leido mokslininkams priartėti prie normavimo, per parą suvartojamo didelio kiekio tokių junginių.
Mieliems skaitytojams norime priminti, kad žmogaus organizmas, išskyrus retas išimtis, beveik neturi atsargų šių maisto produktų ir biologiškai aktyvių junginių. Viskas, kas pateko į medžiagos kūną, buvo nedelsiant panaudota, kaip nurodyta. Visi žinome, kad audiniai ir organai visą gyvenimą nenustoja veikti nė akimirkai.
Jų audiniai nuolat atnaujinami. Ir todėl esminiai elementai, kurių mums reikia viso diapazono ir reikiamo kiekio, nuolat patenka su maistu. Gamta mumis pasirūpino, sukūrė labai platų augalinio ir gyvūninio maisto asortimentą.
Mityba turėtų būti kuo įvairesnė. Kuo įvairesnis, ne monotoniškas maisto produktų rinkinys mūsų racione, tuo daugiau normaliam funkcionavimui reikalingų medžiagų gaus mūsų organizmas, tuo daugiau saugiklių sveikatai užtikrinti.
Anksčiau tai buvo visiškai įmanoma pasiekti, kai energijos suvartojimas buvo 3500 kcal per dieną ir daugiau. Problema buvo išspręsta didelių suvartoto maisto kiekių sąskaita. Tačiau pokario metais technologijų revoliucija įsiveržė į žmogaus gyvenimą.
Dėl to žmogus buvo beveik visiškai išlaisvintas nuo fizinio darbo. Dėl šių pokyčių sumažėjo paros žmogaus energijos poreikis ir visiškai pakanka 2400 kcal per dieną. Natūraliai sumažėjo ir maisto suvartojimas. O jei šio nedidelio kiekio pakanka kasdieniam žmogaus energijos ir būtinųjų maistinių medžiagų poreikiui patenkinti, vitaminų, mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų trūkumas (20-50%).
Taip žmogui tenka susidurti su dilema: valgyti mažiau, kad būtų liekna figūra, tačiau susidarys maisto ir nedidelių biologiškai aktyvių junginių trūkumas. Rezultatas yra sveikatos praradimas ir ligos. Arba valgyti daugiau, bet dėl to padidės svoris, nutukimas, širdies ir kraujagyslių bei kitos ligos.
Ką turėčiau daryti? Kaip nuo nesuprantamų cheminių formulių iki mūsų taip mylimo ir aiškaus viso maisto ir patiekalų. Ir, žinoma, tokiems, kurie būtų modernūs, atitiktų mūsų tradicijas, tikėjimus ir įsitikinimus, o kartu jų formulavimo ir paruošimo technologija visiškai atitinka šiuolaikinius mokslo reikalavimus.
Šis punktas yra labai svarbus. Neturėtume prisirišti prie konkrečių produktų ir visko, ką matome lentynose. Taigi, turint žinių, galima padaryti moksliškai pagrįstą mitybą.
Bet kokios rekomendacijos turėtų būti naudojamos kaip požiūris į jų pačių mitybą.
Išsamiau žiūrėkite, kaip sudaryti tinkamą dietą toliau pateiktame vaizdo įraše:
