Ataskaitoje buvo atsižvelgta į 37 didžiausių gėlo vandens šaltinių planetoje per dešimties metų laikotarpį (nuo 2003 m. iki 2013 m.) duomenis, gautus naudojant GRACE (Gravity Recovery and Climate Experiment) palydovinę sistemą. Išvados, kurias mokslininkai padarė atlikę šį tyrimą, jokiu būdu nedžiugina: paaiškėjo, kad 21 iš 37 pagrindinių vandens šaltinių yra per daug eksploatuojamas, o 8 iš jų yra ties visiško išsekimo riba.
Visiškai akivaizdu, kad gėlo vandens naudojimas planetoje yra neprotingas, barbariškas. Tai potencialiai gali išeikvoti ne tik 8 problemiškiausius šaltinius, kurių būklė jau yra kritinė, bet ir tuos 21, kur naudojimo pusiausvyra jau yra sutrikusi.
Vienas didžiausių klausimų, į kurį NASA tyrimas neatsako, yra tai, kiek tiksliai gėlo vandens liko šiuose 37 svarbiausiuose žmogui žinomuose šaltiniuose? GRACE sistema gali tik padėti numatyti vandens išteklių atkūrimo ar išeikvojimo galimybę, bet negali apskaičiuoti atsargų „litrais“. Mokslininkai prisipažino kol kas neturintys patikimo metodo, kuris leistų nustatyti tikslius vandens atsargų skaičius. Nepaisant to, nauja ataskaita vis dar vertinga – ji parodė, kad iš tikrųjų judame neteisinga kryptimi, tai yra, patenkame į išteklių aklavietę.
Kur eina vanduo?
Akivaizdu, kad vanduo pats „nepalieka“. Kiekvienas iš tų 21 probleminio šaltinio turi savo unikalią atliekų istoriją. Dažniausiai tai yra arba kasyba, arba žemės ūkis, arba tiesiog didelės žmonių populiacijos išeikvotas išteklius.
Buitiniai poreikiai
Maždaug 2 milijardai žmonių visame pasaulyje gauna vandenį tik iš požeminių šulinių. Įprasto rezervuaro išeikvojimas jiems reikš blogiausią: nėra ko gerti, nėra ant ko gaminti maistą, nėra kuo skalbti, nėra kuo skalbti drabužių ir pan.
NASA atliktas palydovinis tyrimas parodė, kad dažniausiai vandens ištekliai išsenka ten, kur vietiniai gyventojai jį sunaudoja buitinėms reikmėms. Būtent požeminiai vandens šaltiniai yra vienintelis vandens šaltinis daugeliui gyvenviečių Indijoje, Pakistane, Arabijos pusiasalyje (čia yra blogiausia vandens padėtis planetoje) ir Šiaurės Afrikoje. Ateityje gyventojų skaičius Žemėje, žinoma, ir toliau didės, o dėl urbanizacijos tendencijos situacija tikrai pablogės.
Pramoninis naudojimas
Kartais pramonė yra atsakinga už barbarišką vandens išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, Australijos konservų baseinas yra trečias labiausiai išnaudojamas vandens išteklius planetoje. Regione vyksta aukso ir geležies rūdos kasyba, taip pat gamtinių dujų žvalgyba ir gamyba.
Naudingųjų iškasenų, įskaitant kuro šaltinius, gavyba priklauso nuo tokių didžiulių vandens kiekių panaudojimo, kurių gamta nepajėgia natūraliai atkurti.
Be to, dažnai kasybos vietose nėra tiek daug vandens šaltinių – o čia vandens išteklių eksploatacija ypač dramatiška. Pavyzdžiui, JAV 36% naftos ir dujų gręžinių yra vietose, kur trūksta gėlo vandens. Kai kasybos pramonė vystosi tokiuose regionuose, situacija dažnai tampa kritinė.
Žemdirbystė
Pasauliniu mastu būtent vandens gavyba žemės ūkio plantacijų drėkinimui yra didžiausias vandens problemų šaltinis. Vienas iš „karščiausių taškų“ šioje problemoje yra vandeningasis sluoksnis JAV Kalifornijos slėnyje, kur žemės ūkis yra labai išvystytas. Situacija taip pat baisi regionuose, kur žemės ūkis yra visiškai priklausomas nuo požeminių vandeningųjų sluoksnių drėkinimui, kaip yra Indijoje. Žemės ūkyje sunaudojama apie 70% viso žmonių suvartojamo gėlo vandens. Maždaug 13 šios sumos tenka pašarams auginti.
Pramoniniai gyvulininkystės ūkiai yra vieni pagrindinių vandens vartotojų visame pasaulyje – vandens reikia ne tik pašarams auginti, bet ir gyvuliams girdyti, aptvarams plauti, kitoms ūkio reikmėms. Pavyzdžiui, JAV šiuolaikiniame pieno ūkyje įvairiems tikslams per dieną sunaudojama vidutiniškai 3.4 milijono galonų (arba 898282 litrų) vandens! Pasirodo, kad pagaminti 1 litrą pieno, pilama tiek vandens, kiek žmogus mėnesių mėnesius išpila duše. Mėsos pramonė vandens suvartojimu nėra pranašesnė už pieno pramonę: jei paskaičiuosite, vienam mėsainiui pagaminti paplotėlį reikia 475.5 litro vandens.
Mokslininkų teigimu, iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki devynių milijardų. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis šių žmonių vartoja gyvulių mėsą ir pieno produktus, akivaizdu, kad spaudimas geriamojo vandens šaltiniams dar labiau padidės. Povandeninių šaltinių išeikvojimas, žemės ūkio problemos ir gyventojų pakankamo maisto kiekio gamybos pertrūkiai (ty badas), daugėja žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos... Visa tai yra neracionalaus vandens išteklių naudojimo pasekmės. .
Ką galima padaryti?
Akivaizdu, kad kiekvienas individualus žmogus negali pradėti „karo“ prieš piktybinius vandens naudotojus, trukdydamas aukso gavybai ar net tiesiog išjungdamas laistymo sistemą kaimyno pievelėje! Tačiau kiekvienas jau šiandien gali pradėti sąmoningiau vartoti gyvybę teikiančią drėgmę. Štai keletas naudingų patarimų:
· Nepirkite geriamojo vandens buteliuose. Daugelis geriamojo vandens gamintojų nusideda jį išgaunant sausringuose regionuose ir parduodant jį vartotojams už padidintą kainą. Taigi su kiekvienu buteliu vandens balansas planetoje dar labiau sutrikdomas.
- Atkreipkite dėmesį į vandens suvartojimą namuose: pavyzdžiui, laiką, kurį praleidžiate duše; valydami dantis išjunkite čiaupą; Neleiskite vandeniui bėgti į kriauklę, kol trinate indus plovikliu.
- Ribokite mėsos ir pieno produktų vartojimą – kaip jau skaičiavome aukščiau, tai sumažins vandens išteklių išeikvojimą. 1 litrui sojų pieno pagaminti reikia tik 13 kartų daugiau vandens, nei reikia 1 litrui karvės pieno pagaminti. Sojų mėsainiui pagaminti reikia 115 vandens, kad būtų pagamintas mėsos kukulių mėsainis. Tavo pasirinkimas.