Aterosklerozės simptomai slepiami daugelį metų. Štai įspėjamieji užsikimšusių arterijų ženklai

Apie aterosklerozę kalbame, kai kraujagyslės, pernešančios deguonį ir maistines medžiagas iš širdies į likusį kūną, tampa storos ir standžios, kartais apribodamos organų ir audinių kraujotaką. Rizikos veiksniai yra didelis cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, diabetas, rūkymas, nutukimas, judėjimo trūkumas ir dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų. Negydoma aterosklerozė gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.

1. Daugelis žmonių nežino, kad jų organizme vystosi aterosklerozė. Ligos simptomai nepasireiškia tol, kol nepratrūksta aterosklerozinė plokštelė
2. Tačiau verta atkreipti dėmesį į bet kokius nerimą keliančius signalus, ypač jei mums gresia pavojus
3. Žmonės, turintys genetinę naštą, turintys didelį cholesterolio kiekį ir turintys diabetą, dažniau serga ateroskleroze
4. Daugiau tokių istorijų galite rasti „TvoiLokony“ pagrindiniame puslapyje

Kas yra aterosklerozė?

Aterosklerozė yra arterijų susiaurėjimas dėl apnašų susikaupimo ant arterijų sienelių. Aterosklerozinės plokštelės susidaro iš cholesterolio, riebalų, kalcio ir kraujo komponentų derinio. Arterijos yra kraujagyslės, pernešančios deguonies turtingą kraują iš širdies į likusį kūną. Kai jie susiaurėja ir sustingsta dėl susikaupusių apnašų, gali būti apribota įvairių organų ir audinių kraujotaka, todėl gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip insultas ir širdies priepuolis.

Aterosklerozė gali paveikti bet kurią kūno arteriją. Kai arterijas, vedančias į širdį, pažeidžia aterosklerozė, būklė vadinama vainikinių arterijų liga.

Kokie yra aterosklerozės simptomai?

Dažniausiai ateroskleroze serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ji gali pradėti vystytis ir paauglystėje. Sergant ateroskleroze, simptomai paprastai nepasireiškia tol, kol neplyšta apnašos arba sutrinka kraujotaka, o tai gali užtrukti daugelį metų.

Aterosklerozės simptomai priklauso nuo paveiktų arterijų.

Aterosklerozės simptomai – miego arterijos

Miego arterijos yra pagrindinės kaklo kraujagyslės, tiekiančios kraują į smegenis, kaklą ir veidą. Yra dvi miego arterijos, viena dešinėje ir viena kairėje. Kakle kiekviena miego arterija išsišakoja į dvi dalis:

1. vidinė miego arterija aprūpina smegenis krauju.
2. išorinė miego arterija aprūpina veidą ir kaklą krauju.

Apribotas kraujo tiekimas gali sukelti insultą.

Insulto simptomai gali atsirasti staiga ir apima:

1. silpnumas;
2. kvėpavimo sunkumai;
3. Galvos skausmas;
4. veido tirpimas;
5. paralyžius.

Jei asmuo turi insulto požymių, jam reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Aterosklerozės simptomai – vainikinės arterijos

Vainikinės arterijos yra arterijos, pernešančios deguonies prisotintą kraują į širdies raumenį. Širdis, kaip ir bet kuris kitas kūno audinys ar organas, turi nuolat tiekti deguonį, kad veiktų ir išgyventų. Vainikinės arterijos supa visą širdį, suskirstytos į kairę ir dešinę vainikinę arteriją. Dešinė vainikinė arterija tiekia kraują daugiausia į dešinę širdies pusę. Dešinė širdies pusė yra mažesnė, nes ji tik pumpuoja kraują į plaučius.

Sumažėjusi vainikinių arterijų funkcija gali sumažinti deguonies ir maistinių medžiagų srautą į širdį. Tai ne tik turi įtakos paties širdies raumens aprūpinimui, bet ir gali turėti įtakos širdies gebėjimui pumpuoti kraują visame kūne. Todėl bet koks vainikinių arterijų sutrikimas ar liga gali turėti rimtą poveikį sveikatai ir sukelti krūtinės anginą, širdies priepuolį ir net mirtį.

Vainikinių arterijų aterosklerozė gali pasireikšti taip:

1. krūtinės skausmas;
2. vėmimas;
3. didelis nerimas;
4. kosulys;
5. alpimas.

Aterosklerozės simptomai – inkstų arterijos

Inkstų arterijos yra arterijų poros, tiekiančios kraują į inkstus. Inkstų arterijos perneša didelę viso kraujo tekėjimo į inkstus dalį. Net trečdalis viso širdies išstūmimo gali praeiti per inkstų arterijas ir būti filtruojama per inkstus. Jei inkstų arterijų aprūpinimas krauju yra apribotas, gali išsivystyti lėtinė inkstų liga.

Aterosklerozė, pažeidžianti inkstų arterijas, pasireiškia:

1. apetito praradimas;
2. rankų ir kojų patinimas;
3. koncentracijos problemos.

Aterosklerozės simptomai – periferinės arterijos

Periferinės arterijos tiekia deguonies prisotintą kraują į kūną (rankas, rankas, kojas ir pėdas), o periferinėmis venomis deguonies pašalintas kraujas iš galūnių kapiliarų grįžta į širdį.

Jei kraujas jose negali veiksmingai cirkuliuoti, žmogus gali jausti galūnių tirpimą ir skausmą. Sunkiais atvejais gali pasireikšti audinių mirtis ir gangrena. Periferinių arterijų liga taip pat padidina insulto ar širdies priepuolio riziką.

Kada pasireiškia aterosklerozės simptomai?

Šie veiksniai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių aterosklerozės priežasčių.

1. Didelis cholesterolio kiekis – yra natūraliai mūsų organizme esanti medžiaga, taip pat kai kuriuose mūsų valgomuose maisto produktuose. Arterijos gali užsikimšti, jei cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis. Šios arterijos tampa kietos, o iš jų sprendžiamos plokštelės riboja arba blokuoja kraujotaką į širdį ir kitus organus.
2. amžius – Senstant jūsų širdis ir kraujagyslės dirba sunkiau pumpuodamos ir gaudamos kraują. Arterijos gali sustingti ir tapti mažiau lanksčios, todėl jos labiau linkusios kauptis apnašoms. Moterims rizika yra dar didesnė, jei sergate endometrioze ar policistinių kiaušidžių sindromu, arba jei nėštumo metu sirgote gestaciniu diabetu ar preeklampsija.
3. Aukštas kraujo spaudimas – ilgainiui aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijų sieneles, todėl gali kauptis apnašos.
4. Cukrinis diabetas – didelis cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti vidinius arterijų sluoksnius, todėl gali kauptis apnašos.
5. Metabolinis sindromas – didelis cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje didina aterosklerozės riziką.
6. Nesveika mityba – Valgant daug maisto, kuriame yra daug sočiųjų riebalų, gali padidėti cholesterolio kiekis.
7. genetika - genetiškai galite sirgti ateroskleroze, ypač jei sergate paveldima cholesterolio liga, vadinama šeimine hipercholesterolemija.
8. Uždegiminės ligos – Didelis uždegimo lygis gali sudirginti kraujagysles, todėl gali kauptis apnašos (reumatoidinis artritas ir psoriazė yra ligų pavyzdžiai).

Aterosklerozės simptomai – diagnostika

Aterosklerozės diagnozė iš pradžių grindžiama ligos istorija ir fizine apžiūra, kurios metu gydytojas stetoskopu klausosi arterijų, ar nėra nenormalaus švokštimo. Tai gali reikšti blogą kraujotaką dėl apnašų kaupimosi.

Įprastos aterosklerozės diagnostikos procedūros yra šios:

1. kulkšnies-žasto indeksas (ABI) – atliekant šį tyrimą kraujospūdžio manžetės uždedamos ant rankų ir kulkšnių. Testas palygina jūsų kulkšnies ir rankos kraujospūdį. Tai skirta patikrinti, ar kojų ir pėdų arterijose nėra aterosklerozės. Kulkšnies ir žasto kraujospūdžio matavimų skirtumas gali būti dėl periferinių kraujagyslių ligos, kurią dažniausiai sukelia aterosklerozė;
2. kraujo tyrimas – Kraujo tyrimais tikrinamas kai kurių riebalų, cholesterolio, cukraus ir baltymų kiekis kraujyje, kurie gali rodyti širdies ligas;
3. elektrokardiograma (EKG) – tyrimas matuoja širdies veiklą. Bandymo metu elektrodai pritvirtinami prie krūtinės ir prijungiami prie likusios mašinos dalies. Tyrimo rezultatai gali padėti nustatyti, ar sumažėja kraujotaka į širdį;
4. echokardiograma – tai testas naudojant garso bangų vėrinį, rodantis kraujo tekėjimą per širdį. Kartais tai daroma atliekant pratimų testavimą;
5. Mankštos testas – šio tyrimo metu pacientas mankštinasi, pvz., ant bėgimo takelio ar stacionaraus dviračio, ir tuo pačiu metu gydytojai stebės jo širdį. Jei žmogus negali mankštintis, skiriami širdies ritmą didinantys vaistai. Pratimai verčia širdį plakti smarkiau ir greičiau nei dauguma kasdienių veiklų, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis gali atskleisti širdies problemas, kurių kitu atveju būtų galima praleisti;
6. Doplerio ultragarsas – tyrimas, naudojamas įvertinti kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, atspindint aukšto dažnio garso bangas iš cirkuliuojančių raudonųjų kraujo kūnelių;
7. širdies kateterizacija ir angiograma – apžiūra naudojant kateterį ir įvedant jį į kraujagyslę, dažniausiai kirkšnyje arba rieše, į širdį. Dažai per kateterį teka į širdies arterijas ir padeda aiškiau parodyti arterijas tyrimo metu darytose nuotraukose.

Aterosklerozės diagnozei gali būti naudojami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso angiografija arba pozitronų emisijos tomografija (PET). Šie tyrimai gali parodyti didelių arterijų sukietėjimą ir susiaurėjimą, taip pat aneurizmas.

Aterosklerozės simptomai ir gydymas

Aterosklerozės gydymo eiga priklauso nuo to, kiek sunkus atvejis ir kokie aterosklerozės simptomai serga ligonis (kurias arterijas pažeidžia aterosklerozė).

Aterosklerozės gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, receptinius vaistus ir chirurgiją. Keisti gyvenimo būdą dažniausiai yra pirmoji rekomendacija ir greičiausiai tai padės, net jei pacientui reikia kitokio gydymo.

Aterosklerozės gydymas vaistais gali sumažinti kraujospūdį, pagerinti blogo cholesterolio kiekį ir sumažinti pavojingų kraujo krešulių susidarymo riziką. Tarp vaistų, vartojamų aterosklerozei gydyti, naudojami statinai ir antihipertenziniai vaistai.

1. Statinai – vartojami cholesterolio kiekiui mažinti ir aterosklerozės profilaktikai. Kartais pacientui gali prireikti daugiau nei vieno tipo vaistų nuo cholesterolio. Tarp kitų cholesterolio kiekį mažinančių medžiagų galima paminėti niaciną, fibratus ir tulžies rūgščių sekvestrantus.
2. Aspirinas – skystina kraują ir neleidžia susidaryti kraujo krešuliams. Kai kuriems žmonėms kasdienis aspirino vartojimas gali būti rekomenduojamų širdies priepuolio ar insulto prevencijos priemonių dalis. Tačiau turėtumėte žinoti, kad toks šio vaisto vartojimas gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, įskaitant kraujavimą iš skrandžio ir žarnyno.
3. Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio – nors šie vaistai nepadeda pakeisti aterosklerozės padarinių, jie užkerta kelią ar gydo su ateroskleroze susijusias komplikacijas, pavyzdžiui, gali padėti sumažinti širdies priepuolio riziką.

Be to, gydant aterosklerozę, kartais vartojami ir kiti vaistai sergant kitomis ligomis, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, didinant aterosklerozės riziką. Vaistai taip pat vartojami nuo tam tikrų aterosklerozės simptomų, pavyzdžiui, kojų skausmo fizinio krūvio metu.

1. Išbandykite tėvo Klimusko vaistažolių mišinį nuo aterosklerozės ir arterijų sukietėjimo

Tačiau atsitinka taip, kad aterosklerozės gydymui reikės tam tikrų gydymo būdų.

1. Angioplastika - vartojamas periferinių arterijų ligai, pažeidžiančiai kojas, širdies arterijose – vainikinių arterijų ligai gydyti, arba kaklo – miego arterijų stenozei gydyti. Tai apima kateterio naudojimą ir įkišimą į kraujagyslę, dažniausiai į kirkšnį arba riešą, ir nukreipiant į užblokuotą vietą. Kateterio gale yra specialus apvalkalas, kuris gali padidėti ir atverti arteriją. Jūsų gydytojas taip pat gali įkišti nedidelį tinklinį vamzdelį, vadinamą stentu, kad sumažintų arterijos susiaurėjimo riziką.
2. Endarterektomija – naudojamas aterosklerozinėms apnašoms pašalinti nuo susiaurėjusios arterijos sienelių.
3. Fibrinolizinis gydymas – jame naudojamas vaistas krešuliui ištirpinti, kuris blokuoja kraujotaką arterijoje.
4. Vainikinių arterijų šuntavimo transplantatas (CABG) – Taip pat žinomas kaip aplinkkelis, tai sveikos kraujagyslės pašalinimas iš kitos kūno dalies, kad būtų sukurtas naujas kelias kraujui širdyje. Tada kraujas cirkuliuoja aplink užsikimšusią ar susiaurėjusią vainikinę arteriją. Ši procedūra yra atvira širdies operacija. Paprastai tai daroma tik žmonėms, turintiems daug susiaurėjusių širdies arterijų.

Aterosklerozės simptomai – komplikacijos

Nesugebėjimas gydyti aterosklerozės simptomų gali sukelti daug rimtų komplikacijų.

1. Vainikinių arterijų liga – Aterosklerozė, kuri siaurina arterijas prie širdies, gali išsivystyti vainikinių arterijų liga, kuri gali sukelti krūtinės skausmą (krūtinės anginą), infarktą ar širdies nepakankamumą.
2. Periferinių arterijų liga – minėta periferinių arterijų liga atsiranda dėl rankų ar kojų arterijų susiaurėjimo, o tai virsta kraujotakos sutrikimais jose. Sergantis žmogus tampa mažiau jautrus karščiui ir šalčiui, padidėja nudegimų ar nušalimų rizika. Retai dėl nepakankamo kraujo tiekimo į rankas ar kojas gali žūti audiniai (gangrena).
3. Miego miego stenozė – gali sukelti trumpalaikį išemijos priepuolį (TIA) arba insultą.
4. Aneurizmos – aterosklerozės simptomų ignoravimas gali sukelti aneurizmų vystymąsi, kurios gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dar blogiau, kad aneurizma dažniausiai būna besimptomė (asmuo, turintis aneurizmą, kartais gali jausti skausmą ir pulsavimą aplink aneurizmą). Jei aneurizma plyšta, tai gali sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą kūno viduje.
5. Lėtinis inkstų liga – jei ateroskleroziniai simptomai pažeidžia inkstų arterijas, į inkstus gali nustoti tiekti pakankamai deguonies prisotinto kraujo. Inkstams reikalinga pakankama kraujotaka, kad būtų galima filtruoti atliekas ir pašalinti skysčių perteklių. Šių arterijų aterosklerozė gali sukelti inkstų nepakankamumą.

Aterosklerozės simptomai – profilaktika

Aterosklerozės simptomų galima išvengti dar jiems nepasireiškus, laikantis tam tikrų taisyklių.

1. Reguliari mankšta – Manoma, kad reguliari mankšta pagerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir sumažina būklių, didinančių aterosklerozės ir širdies ligų riziką. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio sunkumo aerobinio aktyvumo arba 75 minutes energingos aerobinės veiklos per savaitę. Tačiau jūs neturite apsiriboti įprastais pratimais, tokiais kaip pritūpimai, galite tiesiog atsisakyti liftų ir lipti laiptais.
2. Išlaikyti sveiką svorį – Metant svorį sumažėja aterosklerozės sukeltos vainikinių arterijų ligos rizika.
3. Baigti rūkyti cigaretes – Mesti rūkyti yra puikus būdas sumažinti aterosklerozinių komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis, riziką. Taip yra todėl, kad nikotinas sutraukia kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau.
4. Sveikas maistas – Sveika mityba turėtų apimti vaisius, daržoves ir nesmulkintus grūdus. Vietoj to turėtumėte atsisakyti perdirbtų angliavandenių, cukrų, sočiųjų riebalų ir druskos. Tai padeda išlaikyti sveiką svorį, kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje.
5. Streso ir stresinių situacijų mažinimas – Stresas daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimui, o mokslininkai mano, kad jis taip pat gali pažeisti arterijas, sukelti uždegimą. Be to, streso metu į kraują išsiskiriantys hormonai gali padidinti ir cholesterolio kiekį, ir kraujospūdį. Norint sumažinti stresą, verta mankštinti ne tik kūną, bet ir protą, naudojant tokias atsipalaidavimo technikas kaip joga ar gilus kvėpavimas. Ši praktika gali laikinai sumažinti kraujospūdį ir sumažinti aterosklerozės išsivystymo riziką.