Negyjanti žaizda kojoje? Tai gali būti varikozinė žaizda, kitaip tariant, varikozinė opa. Jis pasireiškia paskutiniame lėtinio venų nepakankamumo, antrinio dėl venų varikozės arba flebito pasekmių, vystymosi stadijoje. Net jei tai nėra labai skausminga, reikalingas tinkamas vietinis gydymas ir atitinkamos venų ligos gydymas, kad būtų išvengta pasikartojimo.

Apibrėžimas

Venų varikozė, kitaip dar vadinama varikozinėmis opomis arba veninėmis opomis, yra venų varikozės arba flebito komplikacija, kuri dažniausiai atsiranda po ilgo vystymosi laikotarpio.

Jis pasireiškia kaip žaizda kojoje – klasikiniu būdu kulkšnies – su odos substancijos praradimu, kurios gijimo laikas yra ilgesnis nei vienas mėnuo. Negydoma ji gali užsikrėsti superinfekcija ir išlikti mėnesius ar net metus.

Veninė opa skiriasi nuo arterinės opos, kuri atsiranda dėl apatinių galūnių arterijų ligos, dažniausiai susijusios su ateroskleroze arba diabetu.

Priežastys

Varikozinė žaizda atsiranda vėlyvoje lėtinio venų nepakankamumo evoliucijos fazėje. Paviršinės ar giliosios venos nebeužtikrina teisingo veninio grįžimo į širdį, o kraujas linkęs sustingti.

• Žmonėms, sergantiems varikoze, prarandamas venų elastingumas, taip pat sutrinka kraujagyslių sieneles įtaisančių vožtuvų, kurių vaidmuo yra užkirsti kelią refliuksui, funkcija.
• Venų nepakankamumas gali atsirasti ir dėl flebito (venų trombozės) pasekmių. Tokiu atveju kraujo stagnacija ir kraujospūdžio padidėjimas galiausiai sukelia negrįžtamą vožtuvų pažeidimą.
• Rečiau venų nepakankamumą sukelia įgimta liga – pirminis giliųjų vožtuvų nepakankamumas.
• Taip pat dažnai nustatomas blauzdos raumenų siurblio trūkumas.

Visais atvejais stazė (kraujo sąstingis) sukelia kojų ir kulkšnių hipertenziją bei uždegiminio skysčio nutekėjimą. Audinių kančios yra susijusios su toksinų buvimu ir maistinių medžiagų bei deguonies tiekimo trūkumu. Dėl to jie sunaikinami (nekrozė).

Diagnostinis

Klinikinis tyrimas, kurį atlieka flebologas, leidžia nustatyti diagnozę ir įvertinti žaizdos sunkumą. Galima padaryti žaizdos matavimus ir nuotraukas.

Naudingos paciento istorijos žinios (flebitas, išsiplėtusių venų amžius ir kt.). 

Gydytojas taip pat siekia užtikrinti, kad arterijų pažeidimas nebūtų susijęs su opos atsiradimu. Jis galės ieškoti susijusių simptomų (ypač skausmo ir protarpinio šlubavimo), jausti arterijų impulsus ir išmatuoti spaudimą kulkšnies lygyje.

Venų echodopleris 

Šis vaizdo testas naudojamas kraujo tekėjimui vizualizuoti ir jo greičiui įvertinti. Jis naudojamas varikozinės opos kilmei nustatyti. 

Papildomi testai

Įvairūs tyrimai leidžia patikslinti diagnozę:

• kraujo tyrimai
• bakterijų mėginiai,
• biopsijos…

Susirūpinę žmonės

Veninių opų dažnis didėja su amžiumi. Kai kurių tyrimų duomenimis, kojų opos (9 kartus iš 10 susijusios su venų pažeidimu) paveikia iki 1 % visos populiacijos, 3 % vyresnių nei 65 metų ir 5 % vyresnių nei 80 metų žmonių.

Yra aiškus moterų dominavimas šia liga.

Rizikos veiksniai

Tai yra venų nepakankamumo simptomai:

• paveldimumas
• moterims – hormoninė būklė,
• ilgai stovint,
• fizinis neveiklumas,
• antsvoris
• rūkymas,
• pakartotinis karščio poveikis (labai karštos vonios, šildomos grindys ir kt.)

Lėtinis venų nepakankamumas pasireiškia įvairiais simptomais: apsunkusiomis kojomis, edema, voratinklinėmis venomis (nedidelės purpurinės venulės paviršiuje) arba venų varikoze, mėšlungiu ir kt.

Odos pakitimai dažniausiai atsiranda prieš varikozinės žaizdos atsiradimą:

• ochrinis dermatitas (ochros odos dėmės),
• balkšva atrofija,
• hipodermatitas (giliosios dermos uždegimas),
• varikozinė egzema (raudonos niežtinčios dėmės).

Pažeidimo evoliucija

Varikozinė žaizda sėdi žemiau kelio, dažniausiai ties kulkšnies, kaklo srityje. Jis gali pasirodyti dėl stipraus įbrėžimo ar nedidelio smūgio.

Oda sutrūkinėja ir suformuoja kraterį su netaisyklingais ir rausvais kraštais, kartais labai įspūdingais.

Žaizdos išvaizda skiriasi priklausomai nuo vystymosi stadijos:

• Audinių nekrozę pirmiausia rodo juoda spalva.
• Pluoštinėje stadijoje žaizda pasidengia gelsva danga ir dažnai išteka. Infekcijos rizika yra didelė. Pūlingos žaizdos yra žalsvos spalvos.
• Gydymo procesas yra sunkus. Pirmiausia susidaro mėsingi pumpurai, o po to epidermis neuždengia žaizdos.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad arterinė opa dažniau sėdi pėdoje, trinties vietose.

skausmas

Varikozinės žaizdos dažnai nėra labai skausmingos. Didelis skausmas rodo, kad yra arterinis komponentas arba superinfekcija.

Vietinė priežiūra

Vietinė priežiūra, kurią atlieka slaugytoja, turi būti pritaikyta prie opos išsivystymo stadijos. Gydymas reikalauja reguliarios priežiūros (kelis kartus per savaitę) gana ilgą laiką.

Žaizda pirmiausia kruopščiai išvaloma, paprastai su muilu ir vandeniu arba betadino tipo tirpalu, kai žaizda yra užkrėsta. Jei reikia, slaugytoja atlieka nuolaužų valymą, tai yra giluminį valymą su fibrininių šiukšlių pašalinimu.

Priežiūra baigiama pertraukus tinkamą tvarstį, pavyzdžiui:

• riebaliniai tvarsčiai, jei žaizda sausa,
• sugeriantys tvarsčiai (hidroląsteliniai, alginatai) eksudacijos atveju,
• hemostaziniai tvarsčiai (alginatai) esant kraujotakai,
• sidabriniai tvarsčiai superinfekcijos atveju.

Medaus padažai buvo išbandyti gydant venines opas, tačiau neatrodo, kad jie būtų veiksmingi.

Suspaudimas (venų susilaikymas)

Būtina gydyti varikozinės žaizdos priežastį. Elastinis suspaudimas naudojamas vietinei edemai sumažinti ir venų grįžimui pagerinti. Gydytojas pritaiko savo receptą, atsižvelgdamas į žaizdos gijimo stadiją, edemos buvimą ar nebuvimą ir paciento toleranciją.

Yra įvairių prietaisų, kuriuos reikia nešioti 24 valandas per parą arba nuo saulėtekio iki saulėlydžio:

• Daugiasluoksniai tvarsčiai (kelios viena ant kitos esančios juostos) dažniausiai yra tinkamiausi gydymo pradžioje,
• Kaip antrą žingsnį dažnai siūlomos paprastos elastinės juostos arba elastinės kompresinės kojinės.

Varikozinių venų gydymas

Paprastai venų varikozės gydymas yra būtinas siekiant išvengti pasikartojimo, ypač skleroterapiją ir venų operaciją.

Transplantacija

Odos transplantacijos pastilių ar tinklelio pavidalu galimos, kai varikozinė opa atspari įprastiniam gydymui ilgiau nei 6 mėnesius.

Visuotinis palaikymas

Gydytojas užtikrina, kad vakcinacija nuo stabligės būtų atnaujinta. Valdymas taip pat gali apimti higienines ir dietines priemones (kovą su antsvoriu ar nepakankama mityba), skausmą malšinantį gydymą, kineziterapeuto atliekamą limfodrenažą ir kt.

Varikozinių žaizdų profilaktika grindžiama tais pačiais principais kaip ir venų nepakankamumo.

Svarbų vaidmenį atlieka gyvenimo higienos taisyklės. Fizinis aktyvumas skatina kraujotaką ir neleidžia atsirasti venų varikozei. Rekomenduojame vaikščioti bent 30 minučių per dieną, bent tris kartus per savaitę. Tiksliau, visos sporto šakos, kuriose dirbama blauzdomis (važinėjimas dviračiu, šokiai ir kt.), gerina venų grįžimą.

Kitos priemonės (miegas pakeltomis kojomis, vengti per karštų vonių, saunos, šildomos grindys, ilgai būti saulėje ar net aptempti drabužiai, trukdantys kraujotaką ir kt.) ypač reikalingos žmonėms, kurių kraujotaka ir taip bloga. Taip pat saugokitės kelionių lėktuvu!

Taip pat išsaugosime savo venų kapitalą, išlaikydami sveiką svorį, laikydamiesi subalansuotos mitybos ir vengdami rūkyti.