Siekiant sumažinti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio riziką, rekomenduojama numesti svorio, didinti fizinį aktyvumą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vengti mėsos. Kalbant apie vėžį, svarbūs veiksniai, susiję su hormoninėmis ir reprodukcinėmis funkcijomis, tačiau tam įtakos turi ir mityba bei gyvenimo būdas. Nutukimas ir alkoholio vartojimas yra krūties vėžiu sergančių moterų rizikos veiksniai, o vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu skaidulų, fitochemikalų ir antioksidantų vitaminų, veiksmingai apsaugo nuo krūties vėžio. Mažas vitamino B12 kiekis (žemiau tam tikros ribos) padidina krūties vėžio riziką moterims po menopauzės. Daugybė tyrimų rodo, kad mažas vitamino D ir kalcio vartojimas yra susijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika. Sergamumas cukriniu diabetu pasaulyje auga. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 80% diabeto atvejų sukelia antsvoris ir nutukimas. Fizinis aktyvumas, viso grūdo maistas ir daug skaidulų turinčių vaisių bei daržovių gali sumažinti diabeto riziką.
Valgyti neriebų maistą šiais laikais tapo populiaru, nes žiniasklaida skleidė visuomenei nuomonę, kad bet kokie riebalai kenkia sveikatai. Tačiau kai kurie mokslininkai nemano, kad neriebi dieta yra sveika, nes tokia dieta gali padidinti trigliceridų kiekį kraujyje ir sumažinti didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį. Dieta, kurioje yra 30–36% riebalų, nėra kenksminga ir gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, jei kalbame apie mononesočiuosius riebalus, gaunamus ypač iš žemės riešutų ir žemės riešutų sviesto. Ši dieta leidžia 14% sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį ir 13% sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, o didelio tankio lipoproteinų cholesterolis išlieka nepakitęs. Žmonės, kurie valgo daug rafinuotų grūdų (makaronų, duonos ar ryžių pavidalu), sumažina riziką susirgti virškinimo trakto vėžiu 30-60%, palyginti su žmonėmis, kurie valgo minimalų rafinuotų grūdų kiekį.
Soja, kurioje gausu izoflavonų, itin veiksmingai mažina krūties ir prostatos vėžio, osteoporozės bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neriebios dietos pasirinkimas gali būti nesveika, nes neriebiame sojų piene ir tofu nėra pakankamai izoflavonų. Be to, antibiotikų vartojimas neigiamai veikia izoflavonų apykaitą, todėl reguliarus antibiotikų vartojimas gali neigiamai paveikti teigiamą sojos vartojimo poveikį.
Vynuogių sultys pagerina kraujotaką 6% ir apsaugo mažo tankio lipoproteinų cholesterolį nuo oksidacijos 4%. Vynuogių sultyse esantys flavonoidai mažina polinkį susidaryti kraujo krešuliams. Taigi, reguliariai vartojant vynuogių sultis, kuriose gausu fitocheminių medžiagų, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vynuogių sultys šia prasme yra veiksmingesnės nei vynas. Dietiniai antioksidantai vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią su amžiumi susijusiai kataraktai, nes jie oksiduoja akies lęšiuko lipidų baltymus. Špinatai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir kitos lapinės daržovės, kuriose gausu karotinoido liuteino, gali sumažinti kataraktos riziką.
Nutukimas ir toliau yra žmonijos rykštė. Nutukimas tris kartus padidina storosios žarnos vėžio riziką. Saikingas pratimas gerina sveikatą ir padeda valdyti svorį. Kartą per savaitę nuo pusvalandžio iki dviejų valandų sportuojančių žmonių kraujospūdis sumažėja dviem procentais, širdies ritmas ramybės būsenoje – trim procentais, o kūno svoris – trimis procentais. Tų pačių rezultatų galite pasiekti penkis kartus per savaitę eidami pėsčiomis arba važiuodami dviračiu. Moterims, kurios reguliariai sportuoja, mažesnė rizika susirgti krūties vėžiu. Moterys, kurios sportuoja vidutiniškai septynias valandas per savaitę, sumažina krūties vėžio riziką 20%, palyginti su moterimis, kurios gyvena sėslų gyvenimo būdą. Moterys, kurios kasdien sportuoja vidutiniškai 30 minučių, sumažina krūties vėžio riziką 10-15%. Net trumpi pasivaikščiojimai ar pasivažinėjimai dviračiu sumažina krūties vėžio riziką taip pat veiksmingai, kaip ir intensyvesnis fizinis krūvis. Daug baltymų turinčios dietos, tokios kaip Zone dieta ir Atkinso dieta, plačiai reklamuojamos žiniasklaidoje. Žmones ir toliau traukia abejotinos medicinos praktikos, tokios kaip „storosios žarnos valymas“. Nuolatinis „valiklių“ naudojimas dažnai sukelia dehidrataciją, apalpimą ir elektrolitų sutrikimus ir galiausiai gaubtinės žarnos disfunkciją. Tačiau kai kurie žmonės jaučia, kad jiems periodiškai reikia vidinio organizmo valymo, kad pagerėtų virškinamojo trakto veikla. Jie įsitikinę, kad storojoje žarnoje susidaro teršalai ir toksinai ir sukelia aibę ligų. Vidurius laisvinantys vaistai, ląstelienos ir vaistažolių kapsulės bei arbatos yra naudojamos „dvitaškinei žarnai išvalyti nuo šiukšlių“. Tiesą sakant, kūnas turi savo valymo sistemą. Ląstelės virškinimo trakte atnaujinamos kas tris dienas.