Šizofrenija sergančių žmonių galvose girdimi balsai dažnai yra juokų užpakalis, nes įsivaizduoti kažką panašaus daugeliui iš mūsų išties kelia siaubą. Tačiau labai svarbu pabandyti nugalėti šią baimę ir suprasti, kas tiksliai dedasi pacientų galvoje, norint žengti dar vieną žingsnį link šio ir daugelio kitų psichikos sutrikimų destigmatizavimo.
Vienas iš šizofrenijos (ir ne tik jos) simptomų – klausos haliucinacijos, o jų spektras gana platus. Kai kurie pacientai girdi tik atskirus garsus: švilpimą, šnabždesį, urzgimą. Kiti kalba apie artikuliuotą kalbą ir balsus, kurie į juos kreipiasi tam tikromis žinutėmis, įskaitant įvairių rūšių užsakymus. Pasitaiko, kad jie pacientą ką nors kursto – pavyzdžiui, liepia pakenkti sau ar kitiems.
Ir yra tūkstančiai tokių balsų įrodymų. Štai kaip šį reiškinį mokslo populiarinimo knygoje „Apsauga nuo tamsiųjų menų“ apibūdina mokslo populiarintojas biologas Aleksandras Panchinas: „Šizofrenija sergantys pacientai dažnai mato, girdi ir jaučia dalykus, kurių nėra. Pavyzdžiui, protėvių, angelų ar demonų balsai. Todėl kai kurie pacientai mano, kad jais manipuliuoja velnias arba slaptosios tarnybos“.
Žinoma, tiems, kurie niekada nieko panašaus nepatyrė, sunku patikėti tokio pobūdžio haliucinacijomis, tačiau tyrimai, naudojant funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją (fMRT), patvirtina, kad daugelis žmonių tikrai girdi tai, ko negirdi kiti. Kas vyksta jų smegenyse?
Pasirodo, šizofrenija sergančių pacientų haliucinacinių epizodų metu suaktyvėja tos pačios smegenų sritys, kaip ir mums, girdintiems tikrą triukšmą. Keletas fMRI tyrimų parodė, kad Broca srityje, smegenų srityje, atsakingoje už kalbos gamybą, suaktyvėja aktyvumas.
Kodėl suaktyvinama smegenų dalis, atsakinga už kalbos suvokimą, tarsi žmogus iš tikrųjų kažką girdėtų?
Psichikos ligų destigmatizavimas yra sudėtingas ir nepaprastai svarbus socialinis procesas.
Remiantis viena teorija, tokios haliucinacijos yra susijusios su smegenų struktūros trūkumu - pavyzdžiui, su silpnu ryšiu tarp priekinės ir smilkininės skilčių. „Tam tikros neuronų grupės, atsakingos už kalbos kūrimą ir suvokimą, gali pradėti veikti autonomiškai, nekontroliuojamos ar įtakos kitos smegenų sistemos“, – rašo Jeilio universiteto psichiatras Ralphas Hoffmanas. „Tai panašu, kad orkestro styginių skyrius staiga nusprendė groti savo muziką, nekreipdamas dėmesio į visus kitus.
Nieko panašaus nepatyrę sveiki žmonės dažnai mieliau juokauja apie haliucinacijas ir kliedesius. Ko gero, tokia ir yra mūsų gynybinė reakcija: įsivaizduoti, kad galvoje staiga atsiranda kažkieno monologas, kurio negali nutraukti valios pastangos, gali būti tikrai baisu.
Štai kodėl psichikos ligų destigmatizavimas yra sudėtingas ir nepaprastai svarbus socialinis procesas. Cecilly McGaugh, astrofizikė iš JAV, TED konferencijoje „Aš nesu pabaisa“ skaitė pranešimą apie savo ligą ir apie tai, kaip gyvena žmogus su tokia diagnoze.
Pasaulyje psichikos ligų destigmatizavimo darbus atlieka labai skirtingi specialistai. Jame dalyvauja ne tik politikai, psichiatrai ir socialinės tarnybos. Taigi, Pietų Kalifornijos universiteto kompiuterinių technologijų docentas Rafaelis D. de S. Silva ir jo kolegos pasiūlė kovoti su šizofrenija sergančių pacientų stigmatizavimu naudojant ... papildytą realybę.
Sveikų žmonių (eksperimentinėje grupėje buvo medicinos studentai) buvo paprašyta pereiti papildytos realybės seansą. Jiems buvo parodytas audiovizualinis šizofrenijos haliucinacijų modeliavimas. Nagrinėdami dalyvių klausimynus, mokslininkai pastebėjo, kad gerokai sumažėjo skepticizmas ir didesnė empatija šizofrenija sergančio paciento istorijai, kuri buvo jiems pasakyta prieš virtualią patirtį.
Nors šizofrenijos pobūdis nėra visiškai aiškus, akivaizdu, kad psichiatrijos pacientų destigmatizacija yra nepaprastai svarbi socialinė užduotis. Juk jei nesigėdi susirgti, tai ir į medikus pagalbos kreiptis nebus gėda.