Lactarius aquizonatus (Lactarius aquizonatus)
- Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Incertae sedis (neaiškios padėties)
- Užsakymas: Russulales (Russulovye)
- Šeima: Russulaceae (Russula)
- Gentis: Lactarius (pieninis)
- Tipas: Lactarius aquizonatus (Lactarius aquizonatus)
Aprašymas:
Kepurė iki 20 cm skersmens, balta su gelsvu atspalviu, šiek tiek gleivėta, plaukuotais krašteliais, apvyniota žemyn. Kepurės paviršiuje yra silpnai matomos koncentrinės šviesos, vandeningos zonos. Su amžiumi skrybėlė tampa piltuvo formos.
Minkštimas elastingas, tankus, baltas, lūžus nekeičia spalvos, specifinio, labai malonaus grybo kvapo. Pieno sultys yra baltos, labai šarminės, ore iš karto pagelsta. Plokštelės plačios, negausios, prilipusios prie stiebo, baltos arba kreminės, kreminės spalvos sporų milteliai.
Vandeningos zonos grybo kojos ilgis apie 6 cm, storis apie 3 cm, lygus, tvirtas, suaugusiems grybams tuščiaviduris, visas kojos paviršius padengtas negiliomis gelsvomis įdubomis.
Dvikovos:
Jis turi tam tikrų panašumų su balta šakele (lactarius pubescens), bet daug didesnis. Jis taip pat atrodo kaip baltas arba sausas pieno grybas (russula delica), kuriame nėra baltų pieno sulčių, smuikas (lactarius vellereus), kuris paprastai yra didesnis, su veltinio kepurėlės paviršiumi ir baltomis pieniškomis sultimis, ir tikras pieno grybas ( lactarius resimus), kuris, atrodo, neauga Leningrado srities teritorijoje... Svarbiausias akivaizdus skiriamasis bruožas – pageltęs kutas sulipusios kepurės apačioje. Jis neturi nuodingų atitikmenų, nes visi šie grybai yra sąlyginai valgomi ir Vakarų Europoje laikomi rupūžėmis.
Pastaba:
Valgomumas: