„Žinau, kad laikai mane nevykėliu!“, „Tu visada tik žadi, bet niekada nieko nedarai!“, „Turėjau atspėti...“ Dažnai bendraudami su kitais, ypač svarbiomis ir jautriomis temomis, atsiduriame įvairių spąstų. Pokalbis stringa, o kartais bendravimas nutrūksta. Kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių spąstų?
Padėjęs ragelį Maksas suprato, kad jam vėl nepavyko. Jis taip norėjo atkurti santykius su suaugusia dukra, vėl su ja susisiekė... Bet ji tiesiogine prasme kiekviename žingsnyje statė spąstus, sunervindama jį, priversdama nerimauti, o tada baigė pokalbį pareiškusi, kad jis elgiasi neadekvačiai.
Anai darbe teko susidurti su kažkuo panašiu. Jai atrodė, kad viršininkas jos nekenčia. Kiekvieną kartą, kai ji į jį kreipdavosi, jis išgirsdavo vienaskiemenį atsakymą, kuris jai niekaip nepadėjo. Jai paprašius paaiškinti plačiau, jis nukreipė ją pas kitą darbuotoją, kuri taip pat nieko vertingo negalėjo pasakyti. Suglumusi Anna bandė dar kartą užduoti klausimą, bet atsakydama buvo pavadinta neryžtinga ir „per jautria“.
Marija ir Filipas nuėjo į restoraną švęsti vienuoliktųjų vestuvių metinių. Pokalbis prasidėjo gerai, tačiau Pilypas staiga pasiskundė, kad meniu esantys omarai per brangūs. Marijai jau buvo atsibodo nuolat klausytis skundų dėl pinigų stygiaus ir didelių kainų ir ji įsižeidusi tylėjo. Tai jos vyrui nepatiko, ir jie beveik nekalbėjo likusią vakarienės dalį.
Visa tai yra spąstų pavyzdžiai, į kuriuos patenkame net ir bandydami užmegzti konstruktyvų dialogą. Makso dukra pasyviai-agresyviai stengėsi išvengti pokalbio. Anos bosas su ja buvo atvirai nemandagus. O Marija ir Pilypas pradėjo tuos pačius ginčus, kurie gadino abiejų nuotaikas.
Apsvarstykite spąstus, į kuriuos patenka dauguma žmonių.
1. Mąstymas principu „Viskas arba nieko“. Matome tik du kraštutinumus – juodą ir baltą: „Tu visada vėluoji“, „Aš niekada nieko nesuprantu!“, „Bus tai arba anas, ir nieko daugiau“.
Kaip apeiti spąstus: neverskite pašnekovo rinktis iš dviejų kraštutinumų, pasiūlykite pagrįstą kompromisą.
2. Perdėtas apibendrinimas. Perdedame individualių problemų mastą: „Šios patyčios niekada nesibaigs!“, „Aš niekada su tuo nesusitvarkysiu!“, „Tai niekada nesibaigs!“.
Kaip apeiti spąstus: atminkite, kad vienas neigiamas teiginys – jūsų ar pašnekovo – nereiškia, kad pokalbis baigtas.
3. Psichologinis filtras. Mes sutelkiame dėmesį į vieną neigiamą komentarą, ignoruodami visus teigiamus. Pavyzdžiui, pastebime tik kritiką, pamiršdami, kad prieš tai sulaukėme kelių komplimentų.
Kaip apeiti spąstus: Neignoruokite teigiamų komentarų ir skirkite mažiau dėmesio neigiamiems.
4. Nepagarba sėkmei. Sumenkiname savo pasiekimų ar pašnekovo sėkmės svarbą. „Viskas, ką ten pasiekei, nieko nereiškia. Ar pastaruoju metu dėl manęs ką nors padarei?“, „Su manimi bendrauji tik iš gailesčio“.
Kaip apeiti spąstus: darykite viską, kad sutelktumėte dėmesį į gerą.
5. „Minčių skaitymas“. Įsivaizduojame, kad kiti blogai apie mus galvoja. „Žinau, kad manai, kad esu kvailys“, „Ji tikriausiai ant manęs pyksta“.
Kaip apeiti spąstus: patikrinkite savo prielaidas. Ar ji sakė, kad ant tavęs pyksta? Jei ne, nesitikėkite blogiausio. Tokios prielaidos trukdo bendrauti sąžiningai ir atvirai.
6. Bandymai nuspėti ateitį. Manome, kad rezultatas bus blogiausias. „Jai niekada nepatiks mano idėja“, „Iš to niekada nieko neišeis“.
Kaip apeiti spąstus: neprognozuokite, kad viskas baigsis blogai.
7. Perdėjimas arba sumenkinimas. Arba „iš kurmiakalnio darome kurmiaraį“, arba į ką nors žiūrime nepakankamai rimtai.
Kaip apeiti spąstus: teisingai įvertinti kontekstą – viskas priklauso nuo jo. Nebandykite ieškoti paslėptos prasmės ten, kur jos nėra.
8. Pasidavimas emocijoms. Mes neapgalvotai pasitikime savo jausmais. „Jaučiuosi kaip kvailys – manau, kad esu“, „Mane kankina kaltė – tai reiškia, kad aš tikrai kaltas“.
Kaip apeiti spąstus: priimk savo jausmus, bet nerodyk jų pokalbyje ir neperkelk atsakomybės už juos pašnekovui.
9. Teiginiai su žodžiu „turėtų“. Mes kritikuojame save ir kitus vartodami žodžius „turėtų“, „privalau“, „turėtų“.
Kaip apeiti spąstus: vengti šių posakių. Žodis „turėtų“ reiškia kaltę ar gėdą, o pašnekovui gali būti nemalonu išgirsti, kad jis „turėtų“ ką nors padaryti.
10. Ženklinimas. Mes stigmatizuojame save ar kitus už klaidą. „Aš nevykėlis“, „Tu esi kvailys“.
Kaip apeiti spąstus: stenkitės neklijuoti etikečių, atminkite, kad jie gali padaryti daug emocinės žalos.
11. Kaltinimai. Kaltiname kitus arba save, nors jie (arba mes) gali būti neatsakingi už tai, kas vyksta. „Tai aš kaltas, kad tu jį vedei!“, „Tai tu kaltas, kad mūsų santuoka griūna!“.
Kaip apeiti spąstus: prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą ir nekaltink kitų už tai, už ką jie neatsako.
Išmokę išvengti šių spąstų, galėsite bendrauti efektyviau ir produktyviau. Prieš svarbius ar emociškai intensyvius pokalbius turite dar kartą mintyse peržiūrėti sąrašą.