Ką sako tavo balsas

Jauna moteris tvirtino: „Ar girdi? Turiu tokį gilų balsą, kad telefonu mane laiko vyru. Gerai, aš esu teisininkas, ir tai naudinga darbui: aš laimiu beveik kiekvieną bylą. Bet gyvenime šis balsas mane trikdo. Ir mano draugui tai nepatinka!

Odinė striukė, trumpas kirpimas, kampuoti judesiai... Moteris jaunam vyrui priminė ir tai, kad kalbėjo žemu balsu su lengvu užkimimu: tokius balsus turi stiprios asmenybės ir užkietėję rūkaliai. Foniatras apžiūrėjęs jos balso stygas nustatė tik nedidelį patinimą, kuris, tiesa, beveik visada pastebimas daug rūkantiems. Tačiau pacientė paprašė operacijos, kad pakeistų jos „vyrišką“ tembrą.

Jeanas Abitbolas jos atsisakė: medicininių indikacijų operacijai nebuvo, be to, jis buvo tikras, kad balso pasikeitimas pakeis paciento asmenybę. Abitbolas yra otolaringologas, foniatras, balso chirurgijos srities pradininkas. Jis yra metodo „Vocal Research in Dynamics“ autorius. Iš gydytojos išgirdusi, kad jos asmenybė ir balsas puikiai sutampa, moteris advokatė nusivylusi pasišalino.

Beveik po metų gydytojo kabinete nuskambėjo skambus sopranas – jis priklausė merginai iki pečių plaukų, smėlio spalvos muslino suknele. Iš pradžių Abitbolas net neatpažino savo buvusios pacientės: ji įtikino kitą gydytoją ją operuoti, o specialistė atliko puikų darbą. Naujas balsas pareikalavo naujos išvaizdos – ir moters išvaizda stulbinamai pasikeitė. Ji tapo kitokia – moteriškesnė ir švelnesnė, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šie pokyčiai jai tapo katastrofa.

„Miegodama kalbu senu giliu balsu“, – liūdnai prisipažino ji. – Ir iš tikrųjų ji pradėjo prarasti procesus. Aš tapau kažkaip bejėgė, man trūksta spaudimo, ironijos, o ir toks jausmas, kad ne ką nors ginu, o visą laiką ginuosi pats. Aš tiesiog nepripažįstu savęs“.

Taigi, balsas yra glaudžiai susijęs su mūsų fizine būkle, išvaizda, emocijomis ir vidiniu pasauliu. „Balsas yra dvasios ir kūno alchemija, – aiškina daktaras Abitbolas, – ir jis palieka randus, kuriuos užsidirbome per savo gyvenimą. Apie juos galite sužinoti iš mūsų kvėpavimo, pauzių ir kalbos melodijos. Todėl balsas yra ne tik mūsų asmenybės atspindys, bet ir jos raidos kronika. O kai kas nors pasako, kad jam nepatinka jo paties balsas, aš, žinoma, apžiūriu gerklas ir balso stygas, bet tuo pačiu domiuosi paciento biografija, profesija, charakteriu, kultūrine aplinka.

Balsas ir temperamentas

Deja, daugelis žmonių yra susipažinę su kankinimu įrašydami pareigos frazę savo atsakikliu. Bet kur ta kultūra? Alinai 38 metai, ji užima atsakingas pareigas didelėje viešųjų ryšių agentūroje. Kartą, išgirdusi save juostoje, ji pasibaisėjo: „Dieve, koks girgždėjimas! Ne viešųjų ryšių direktorius, o kažkoks darželis!

Jeanas Abitbolas sako: čia yra aiškus mūsų kultūros įtakos pavyzdys. Prieš penkiasdešimt metų skambus, aukštas balsas, kaip prancūzų šansono ir kino žvaigždė Arletty ar Lyubov Orlova, buvo laikomas tipiškai moterišku. Aktorės, turinčios žemą, tylų balsą, kaip ir Marlene Dietrich, įkūnijo paslaptį ir gundymą. „Šiandien geriau, kad moteris lyderė būtų žemesnio tembro“, – aiškina foniatrė. „Atrodo, kad net čia yra lyčių nelygybė! Norėdami gyventi harmonijoje su savo balsu ir savimi, turite atsižvelgti į visuomenės standartus, kurie kartais verčia idealizuoti tam tikrus garso dažnius.

Alinos problema gali atrodyti tolima, tačiau Abitbolas primena, kad mūsų balsas yra antrinė seksualinė savybė. Amerikiečių psichologai, vadovaujami daktarės Susan Hughes iš Olbanio universiteto, neseniai atlikę tyrimą įrodė, kad žmonės, kurių balsas suvokiamas kaip erotinis, iš tiesų gyvena aktyvesnį seksualinį gyvenimą. Ir, pavyzdžiui, jei jūsų balsas jūsų amžiui per vaikiškas, galbūt jums augant, balso stygos negaudavo tinkamo kiekio atitinkamų hormonų.

Būna, kad stambus, impozantiškas vyras, viršininkas, kalba visai vaikišku, skambiu balsu – tokiu balsu geriau būtų įgarsinti animacinius filmus, nei vadovauti įmonei. „Dėl balso tembro tokie vyrai dažnai būna nepatenkinti savimi, nepripažįsta savo asmenybės“, – tęsia daktaras Abitbolas. – Foniatro ar ortofonininko darbas – padėti tokiems žmonėms įsidėti balso dėžutę ir lavinti balso galią. Po dviejų ar trijų mėnesių jų tikrasis balsas „atsimuša“, ir, žinoma, jis jiems patinka kur kas labiau.

kaip skamba tavo balsas?

Dar vienas dažnas nusiskundimas savo balsu – „neskamba“, žmogaus nesigirdi. „Jei į kambarį susirenka trys žmonės, man nenaudinga praverti burną“, – konsultacijos metu skundėsi pacientė. – Ar tikrai nori būti išgirstas? – tarė foniatras.

Priešingas atvejis: žmogus tiesiogine to žodžio prasme skandina pašnekovus savo „trimito bosu“, tyčia nuleisdamas smakrą (kad būtų geresnis rezonansas) ir klausydamas, kaip tai daro. "Bet kuris otolaringologas gali lengvai atpažinti dirbtinai priverstą balsą", - sako Abitbolas. – Dažniau to griebiasi vyrai, kuriems reikia pademonstruoti savo jėgą. Jie turi nuolat „padirbti“ savo natūralų tembrą, ir jiems tai nustoja patikti. Dėl to jie taip pat turi problemų santykiuose su savimi.

Kitas pavyzdys – žmonės, kurie nesuvokia, kad jų balsas tampa tikra problema kitiems. Tai „rėkėjai“, kurie, nekreipdami dėmesio į maldavimus, pustoniu nesumažina garsumo, arba „barškučiai“, nuo kurių nenumaldomo plepėjimo, regis, net kėdės kojos gali atsilaisvinti. „Dažnai šie žmonės nori ką nors įrodyti sau ar kitiems“, – aiškina daktaras Abitbolas. – Nedvejodami pasakykite jiems tiesą: „Kai tu taip sakai, aš tavęs nesuprantu“ arba „Atsiprašau, bet tavo balsas mane vargina“.

Garsūs, šiurpūs balsai tikrai labai nepatogūs. Tokiu atveju gali padėti „vokalo perauklėjimas“, dalyvaujant otorinolaringologui, foniatrui ir ortofonistui. O taip pat – užsiėmimai vaidybos studijoje, kur bus mokoma valdyti balsą; chorinis dainavimas, kai mokomasi klausytis kitų; vokalo pamokos, kad nustatytumėte tembrą ir ... atrastumėte savo tikrąją tapatybę. „Kad ir kokia būtų problema, ją visada galima išspręsti“, – sako Jeanas Abitbolas. „Galutinis tokio darbo tikslas yra tiesiogine prasme jaustis „balsu“, ty taip gerai ir natūraliai, kaip ir savo kūne.