Kas yra emocinis intelektas ir kaip jį tobulinti

Vadinamasis emocinis intelektas (EQ) yra labai populiarus šiais laikais ir IQ tai išsprendžia. Tiesą sakant, naujausi tyrimai rodo, kad darbuotojai, turintys aukštą emocinio intelekto lygį, įmonėje tobulėja greičiau nei tie, kurie tariamai yra „labai protingi“.

Emocinio intelekto gerinimas

Apklausų apie skirtingų intelekto rūšių svarbą duomenimis, 62 procentai respondentų emocinį intelektą ir IQ laiko vienodai svarbiais. 34% apklaustųjų emocinį intelektą netgi laiko svarbesniu.

Tačiau iš kur kilo toks staigus emocinio intelekto antplūdis? Ekspertai yra suglumę, tačiau daro pagrįstą prielaidą: tuo metu, kai didžioji dalis tarpasmeninio bendravimo vyksta per skaitmeninius portalus ar mobiliuosius telefonus, vis daugiau žmonių susiduria su tiesioginio socialinio kontakto sunkumais. Kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, išsiaiškinti jų poreikius ar sėkmingai dirbti komandoje – tai įgūdžiai, kurių šiuo metu trūksta.

Be to, sparčiai didėjantis psichikos ligų, tokių kaip perdegimas, skaičius didina supratimą apie tarpasmeninius santykius ir veiksnius, kurie peržengia pusiausvyrą ar veiklos optimizavimą. Įmonėms reikia labai protingų žmonių, kurie palaikytų tarpasmeninius santykius, tarpininkavimą ir tvarų komandos formavimą. Tačiau atrodo, kad šiuo metu trūksta šio labai reikalingo emocinio intelekto. Taigi, tai kartu ir naujas raktas į profesinę sėkmę.

Ką reiškia "EQ"?

EQ apibūdina emocinį intelektą ir yra palyginamas su IQ. Tačiau nors IQ daugiausia apima tokius įgūdžius kaip atmintis, greitas duomenų apdorojimas, loginis mąstymas ar samprotavimas, EQ apibūdina žmogaus gebėjimus šiose srityse: žmogiškumas, pasitikėjimas savimi, empatija, užuojauta, bendravimo įgūdžiai, taktiškumas, mandagumas, komandinis darbas ir pan. įjungta.

Emocinio intelekto negalima išmatuoti naudojant skaičius ar testus. Vadinasi, jo negalima sertifikuoti ar gauti mokykloje. Todėl vis daugiau įmonių bando sukurti balą ieškant aukšto emocinio intelekto darbuotojų. Tai būtina gerai darbo atmosferai, taip pat efektyviam ir gerai koordinuotam darbui komandoje.

Nors devintajame dešimtmetyje mokslas intelekto koeficientą laikė svarbiausiu profesinės sėkmės veiksniu, dabar manoma, kad emocinis intelektas yra daug svarbesnis. Tačiau tai tikrai nėra nauja plėtra. Atvirkščiai, dabar atrodo, kad jis pagaliau pamatytas ir integruotas į kasdienį verslo gyvenimą.

Kada naudingas emocinis intelektas?

Devintajame dešimtmetyje emocinis intelektas galbūt nebuvo toks svarbus kaip šiandien. Tačiau pasirodo, kad tai ypač naudinga naujame, skaitmeniniame ir sudėtingame pasaulyje. Nuolatinis stabilumas arba saugumas yra praeitis. Žmonės turi susidoroti su sparčia plėtra ir tuo pat metu susidoroti su didesniu stresu, nestabilumu ir darbo saugumo stoka. Taip užtikrinama, kad emocijos ras savo vietą kasdieniame darbe.

Tuo pačiu metu versle nėra vietos jausmams ar žmogiškoms silpnybėms. Užburtas ratas, kuris šiandien pasireiškia ligomis, daugiausia nulemtas psichologinių nusiskundimų. Todėl ieškome emociškai protingų darbuotojų, kurie suvoktų savo, kaip ir kolegų, jausmus ir galėtų su jais susitvarkyti, o ne pilti žibalo į ugnį.

Pagrindinė didelio psichikos ligų skaičiaus priežastis yra ne didėjantis terminas ar darbo sudėtingumas, o tai, kad darbuotojai puola į nesveiką egoizmą, nebepalaiko vienas kito ar net pradeda reikšti savo nusivylimą patyčiomis. Visi nerimauja dėl savo darbo, o kiekvienas kovoja už save.

Kas atsitiks, jei trūksta emocinio intelekto?

Teoriškai visa tai skamba labai abstrakčiai. Tačiau praktiškai šis mechanizmas labai šokiruoja: pavyzdžiui, 80 procentų visų lėktuvų katastrofų įvyksta dėl pilotų klaidų, kurių buvo galima išvengti. Jų būtų buvę galima išvengti, jei įgula būtų labiau koordinuota. Taip nutinka ir kasdieniame darbe, kai nepavyksta projektui, krenta užsakymų skaičius. Jei aukščiausioje vadovybėje nėra EQ, prasideda produktyvumo kritimas, didelė kaita, didelės nedarbingumo atostogos, priklausomybės problemos ir silpna komandinė dvasia.

Penki emocinio intelekto komponentai

Mokslas dalija emocinį intelektą į penkis skirtingus komponentus. Pirmieji trys yra susiję su pačiu savimi, du paskutiniai su išoriniu pasauliu:

1. Pasitikėjimas savimi: Žmonės gali būti socialiai kompetentingi tik tada, kai sugeba pirmiausia pajusti savo jausmus. Tai apie savęs suvokimą, jausmų ir reakcijų į juos stebėjimą. Dėl to emociškai protingi žmonės gali priimti geresnius, greitesnius sprendimus, veikti objektyviau, tikslingiau ir atrodyti labiau pasitikintys savimi. Ilgainiui žmonės, turintys aukštą EQ, yra sveikesni dėl pasitikėjimo savimi ir yra mažiau linkę sirgti psichinėmis ligomis.
2.  Savireguliacija: antrasis veiksnys remiasi ankstesniu, nes tik tie, kurie suvokia savo jausmus, gali atitinkamai reaguoti. Jis grindžiamas žinojimu, kad mes patys galime valdyti savo jausmus ir kad visada nesąmoningai reaguojame taip pat, kaip ir į savo praeities išgyvenimus. Vadinasi, jei sugebėsite priimti sprendimus savarankiškai ir prisitaikydami prie situacijos, neleisdami emocijoms jūsų apgauti, priimsite geresnius sprendimus.
3.  Savęs motyvacija: Trečiasis veiksnys taip pat gali būti vadinamas entuziazmu arba aistra. Tai apie gebėjimą išsikelti asmeninius tikslus, mėgautis darbu ir išlikti motyvuotam ilgą laiką. Kad tai padarytų, žmogus turi sugebėti nuslopinti neigiamus jausmus ir mobilizuoti teigiamus jausmus iš vidaus ir be išorinio spaudimo. Beje, tai kiekvieno žinomo sportininko sėkmės paslaptis.
4.  Empatija: dabar apie du išorinius veiksnius. Aukštas emocinio intelekto lygis taip pat apima aukštą empatijos lygį. Jis apibūdina gebėjimą suvokti kitų mintis ir jausmus ir atitinkamai į juos reaguoti. Jis pagrįstas žmogaus prigimties žiniomis ir tarpasmenine simpatija. Ypač profesiniame gyvenime neįprasta žodžiais išreikšti savo jausmus savo bendradarbiams ar viršininkui. Vietoj to, emociškai protingas žmogus gali interpretuoti kito žmogaus gestus, veido išraiškas, laikyseną ir garsą. Moksliniai testai rodo, kad empatiški žmonės yra populiaresni, sėkmingesni ir emociškai stabilesni.
5. Socialinė kompetencija: tai turėtų būti suprantama kaip atsakas į empatiją. Dabar jūs žinote, kaip jaučiasi kitas žmogus. Socialiai kompetentingi žmonės taip pat žino, kaip į tai reaguoti. Jiems lengviau užmegzti ir palaikyti santykius. Svarbi savybė tuo metu, kai tinklai gali pakelti įmonę arba ją sunaikinti.

Ar galite išmokti emocinio intelekto?

Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė. Dauguma žmonių mano, kad emocinio intelekto arba išmokstama kūdikystėje, arba ne. Tačiau ekspertai taip pat mano, kad tai bent jau galima apmokyti ir optimizuoti. Geresnis emocijų valdymas galiausiai lemia ne tik didesnę profesinę sėkmę, bet ir geresnę savijautą bei sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą. Štai keletas patarimų, kaip padidinti EQ:

1.  Lavink savo savimonę! Treniruokitės suvokti save ir savo jausmus bei atspindėti juos kasdien tam tikru laiku, pavyzdžiui, kai pabundate ryte arba kai einate miegoti vakare.
2. Nustatykite savo modelius, pvz., ankstyvo įspėjimo sistemas ar piktas reakcijas. Perskaityk gerą knygą! Taip, skaitymas moko. Ieškokite romano, o ne mokslo populiarinimo knygos, ir pabandykite įsijausti į veikėjų vietą. Užmegzkite vidinį dialogą!
3. Išmokite atsipalaiduoti, sąmoningai valdyti savo mintis ir atitinkamai dozuoti savo reakcijas. Norėdami tai padaryti, galite išbandyti įvairius atsipalaidavimo mechanizmus, tokius kaip meditacija, joga ar autogeninė treniruotė. Sunkiais atvejais gali padėti ir psichoterapija.
4. Neabejokite! Reaguokite sąmoningiau ir prieš atsakydami priimkite sprendimą tik vieną kartą. Per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, dieną ar savaitę, apmąstykite kiekvieną savo atsakymą, veiksmą, reakciją – netrukus pradėsite gyventi daug sąmoningiau.
5. Neskubek! Tikslinga suplanuoti fiksuotą tvarkaraštį savo kalendoriuje. Tik dešimt minučių per dieną gali nueiti ilgą kelią.
6. Pratimas! Fizinis aktyvumas visada asocijuojasi su protine veikla, todėl sportas gali padėti papildyti energijos atsargas ir tuo pačiu geriau pažinti save, savo kūną ir mintis.
7. Tapk aktoriumi! Tiesą sakant, net ir būdama nedidelės aktorinės trupės dalimi jau gali padaryti stebuklų, nes čia išmokstama atsidurti kito personažo kailyje.

Net asmeniniame gyvenime emocinis intelektas yra nepaprastai svarbus veiksnys. Emocinis intelektas yra lemiamas kriterijus renkantis partnerį. Taigi pirmyn – žinodami savo EQ ir dirbdami su juo galite padaryti stebuklų jūsų gyvenime!