Mums atrodo, kad gerų emocijų nėra daug. Kas atsisako dar kartą patirti stiprų džiaugsmą ar sutikti iškeisti džiaugsmo jausmą į nerimo ar susierzinimo dalį? Tuo tarpu teigiamos emocijos turi ir šešėlinių pusių. Pavyzdžiui, neproporcingai didelis jų intensyvumas. O neigiami, atvirkščiai, yra naudingi. Bendraujame su kognityvinio elgesio psichologu Dmitrijumi Frolovu.
Daugelis iš mūsų gyvename su tokia vidine nuostata: neigiamos emocijos sukelia diskomfortą, būtų gerai, jei įmanoma, jų vengti ir stengtis gauti kuo daugiau ryškių teigiamų. Tiesą sakant, mums reikia visų emocijų. Liūdesys, nerimas, gėda, pavydas ar pavydas verčia mus ir kitus suprasti, kas su mumis vyksta, ir reguliuoti mūsų elgesį. Be jų vargu ar suprastume, koks yra mūsų gyvenimas, ar viskas pas mus gerai, kokios sritys reikalauja dėmesio.
Yra daug emocijų atspalvių ir jų žymėjimo terminų. Racionaliojo emocinio elgesio terapijoje (REBT) išskiriame 11 pagrindinių: liūdesį, nerimą, kaltę, gėdą, apmaudą, pavydą, pavydą, pasibjaurėjimą, pyktį, džiaugsmą, meilę.
Tiesą sakant, gali būti vartojami bet kokie terminai. Svarbiausia suprasti, ką šios emocijos mums sako.
Kiekviena emocija, nesvarbu, teigiama ar ne, gali būti funkcinė arba neveikianti.
Nerimas perspėja apie pavojų. Pyktis yra mūsų taisyklių pažeidimas. Pasipiktinimas mums sako, kad kažkas su mumis elgėsi nesąžiningai. Gėda – kad kiti mus atstumtų. Kaltė – kad kenkiame sau ar kitiems, pažeidėme moralės kodeksą. Pavydas – kad galėtume prarasti prasmingus santykius. Pavydas – kad kažkas turi tai, ko mes neturime. Liūdesys perduoda netektį ir pan.
Kiekviena iš šių emocijų, tiek teigiamų, tiek ne, gali būti funkcinė ir neveikianti, arba, paprasčiau tariant, sveika ir nesveika.
Mokymasis atskirti emocijas
Kaip suprasti, kokią emociją šiuo metu išgyvenate, sveiką ar ne? Pirmas ir akivaizdžiausias skirtumas yra tas, kad mūsų gyvenimui trukdo disfunkcinės emocijos. Jie yra pertekliniai (neadekvatūs juos sukėlusiai situacijai) ir ilgai „nerimsta“, sukelia per daug nerimo. Yra ir kitų variantų.
Nesveikos emocijos:
- trukdyti siekti mūsų tikslų ir vertybių,
- sukelti per daug kančių ir demotyvuoti,
- sukeltas neracionalių įsitikinimų.
Funkcines emocijas lengviau valdyti. Disfunkcinis – pagal vidinį jausmą – neįmanomas. Atrodo, kad žmogus „įniršta“ arba „neša“ jį.
Tarkime, jūs patiriate didelį džiaugsmą, nes gavote tai, ko jau seniai norėjote. Arba tai, apie ką net nesvajojote: laimėjote loterijoje, buvote apdovanoti didele premija, jūsų straipsnis buvo paskelbtas reikšmingame mokslo žurnale. Kuriuo atveju šis džiaugsmas neveikia?
Pirmas dalykas, kuris patraukia dėmesį, yra intensyvumas. Žinoma, sveikos emocijos gali būti ir gana intensyvios. Tačiau kai matome, kad jausmas mus užvaldo visiškai ir ilgam, neramina, atima galimybę realistiškai žvelgti į pasaulį, jis tampa nefunkcionalus.
Sakyčiau, toks nesveikas džiaugsmas (kai kas tai vadintų euforija) yra būsena, panaši į bipolinio sutrikimo maniją. Jo rezultatas – susilpnėjusi kontrolė, sunkumų ir rizikos neįvertinimas, nekritiškas požiūris į save ir kitus. Šioje būsenoje žmogus dažnai daro lengvabūdiškus, impulsyvius veiksmus.
Dažniausiai neigiamos emocijos yra neveikiančios. Jie dažnai slepia neracionalius įsitikinimus
Pavyzdžiui, žmogus, patyręs daug pinigų, gali juos išleisti per greitai ir neapgalvotai. O tas, kuris staiga sulaukė plačiosios visuomenės pripažinimo, patyręs nesveiką džiaugsmą, gali pradėti pervertinti savo sugebėjimus, tapti ne toks kritiškas sau ir arogantiškesnis kitų atžvilgiu. Jis neįdės pakankamai pastangų, kad gerai paruoštų kitą straipsnį. Ir greičiausiai tai neleis jam pasiekti savo tikslų - tapti tikru mokslininku, rašyti rimtas monografijas.
Toks gražus jausmas kaip meilė gali būti ir nesveikas. Taip atsitinka, kai jo objektas (asmuo, daiktas ar užsiėmimas) tampa pagrindiniu gyvenime, išstumdamas visa kita. Žmogus galvoja: „Aš mirsiu, jei tai pamesiu“ arba „Aš privalau tai turėti“. Šį jausmą galite pavadinti manija arba aistra. Terminas nėra toks svarbus kaip prasmė: jis labai apsunkina gyvenimą. Jo jėgos yra nepakankamos situacijai.
Žinoma, neigiamos emocijos dažniausiai neveikia. Vaikas numetė šaukštą, o mama iš pykčio ėmė ant jo šaukti. Šios nesveikos emocijos dažnai slepia neracionalius įsitikinimus. Pavyzdžiui, mamos pyktį gali sukelti neracionalus įsitikinimas, kad vaikas turi būti dėmesingas viskam, kas jį supa.
Kitas pavyzdys. Nesveiką nerimą, kurį galima pavadinti panika ar siaubu, lydi tokie įsitikinimai: „Baisu, jei mane atleis. Neimsiu. Jei taip atsitiks, būsiu nevykėlis. Pasaulis nėra teisingas. Taip neturėtų būti, nes aš taip gerai dirbau. Sveiką nerimą, kurį greičiau galima pavadinti nerimu, lydės tokie įsitikinimai: „Blogai, kad mane gali atleisti. Labai blogai. Bet ne baisu. Yra ir blogesnių dalykų.»
namų
Kiekvienas iš mūsų patiria nesveikas emocijas, tai natūralu. Nesmerk savęs už juos. Tačiau svarbu išmokti juos pastebėti ir švelniai, bet efektyviai valdyti. Žinoma, ne visos stiprios emocijos reikalauja analizės. Tie, kurie užplūsta ir tuoj pat išvyksta (su sąlyga, kad jie nesikartoja reguliariai), vargu ar gali mums trukdyti.
Bet jei pastebite, kad jūsų pačios nuotaika gadina jūsų gyvenimą, atpažinkite emociją ir paklauskite savęs: „Apie ką aš dabar galvoju, kas gali sukelti šią emociją? Ir atrasite nemažai neracionalių įsitikinimų, kuriuos analizuodami padarysite nuostabių atradimų, galėsite susitvarkyti su problema ir išmoksite valdyti savo mąstymą.
Padeda perjungti dėmesį – įjunkite muziką, pasivaikščiokite, giliai įkvėpkite, eikite pabėgioti
Gali būti sunku atlikti šią procedūrą savarankiškai. Jis, kaip ir bet kuris įgūdis, įvaldomas palaipsniui, vadovaujant kognityvinio elgesio terapeutui.
Be minčių turinio keitimo, sąmoningo savo išgyvenimų stebėjimo praktika – dėmesingumas – padeda nesveikas emocijas paversti sveikomis. Kūrinio esmė – atitolti nuo emocijų ir minčių, svarstyti jas per atstumą, stebėti iš šalies, kad ir kokios intensyvios jos būtų.
Taip pat kartais padeda įgūdis keisti dėmesį – įjunkite muziką, pasivaikščiokite, giliai įkvėpkite, eikite pabėgioti ar atlikite atsipalaidavimo mankštą. Veiklos pakeitimas gali susilpninti sutrikusią emociją ir ji greičiau išnyks.