„Rytoj turėsite ataskaitą. Eik prie stalo! – „Nenoras yra kažkas, dar visa diena priešaky, geriau paskambinsiu draugui...“ Kartais tokie dialogai vyksta mūsų sąmonėje. Ir tai nereiškia, kad mūsų asmenybė yra susiskaldžiusi. Ir apie ką?
Subasmenybių sampratą devintajame dešimtmetyje sukūrė psichologai Halas ir Sidra Stone.1. Jų metodas vadinamas Dialogu su balsais. Esmė yra nustatyti skirtingus mūsų asmenybės aspektus, vadinti kiekvieną vardu ir pamatyti jį kaip atskirą veikėją. Koordinačių sistema labai pasikeičia, kai suprantame, kad vidinis pasaulis nėra redukuojamas į vieną tapatybę. Tai leidžia priimti vidinį pasaulį visu jo turtingumu.
Mano „aš“ komponentai
„Žmogus yra sudėtinga sistema, kurią sunku suvokti viską iš karto“, – sako transakcijų psichoanalitikas Nikita Erinas. – Todėl, nesvarbu, ar norime suprasti save, ar kitus, siekdami palengvinti šią užduotį, stengiamės atskirti atskirus sistemos elementus, o paskui juos sujungti į „Aš esu žmogus, kuris...“.
Taikant tokį „elementarų“ požiūrį, didėja suvokimo specifiškumas. Ką naudingiau žinoti: kad „jis toks žmogus“ ar „gerai atlieka darbą, bet man netinka tai, kaip jis elgiasi su kitais“? Tas pats žmogus, priklausomai nuo aplinkybių, aplinkos, savo psichinės ir fizinės savijautos, pasireiškia įvairiai.
Paprastai subasmenybės atsiranda kaip apsauginis psichologinis mechanizmas. Pavyzdžiui, pažeidžiamas vaikas, augantis autoritarinėje šeimoje, greičiausiai išsiugdys subasmenybę „Paklusnus kūdikis“. Ji padės jam išvengti tėvų pykčio ir sulaukti meilės bei rūpesčio. O priešinga subasmenybė „Maištininkas“ bus slopinama: net ir užaugęs jis ir toliau laikysis įpročio sutramdyti savo vidinius impulsus ir demonstruoti paklusnumą net tada, kai jam būtų naudinga elgtis kitaip.
Vienos iš subasmenybių slopinimas sukuria vidinę įtampą ir išsekina mūsų jėgas. Štai kodėl taip svarbu į šviesą iškelti šešėlines (atstumtas) subasmenybes, pabrėžia Nikita Erin.
Tarkime, verslo moteris turi slopinamą subasmenybę „Mama“. Trys žingsniai padės tai išryškinti.
1. Elgesio analizė ir aprašymas. „Jei noriu būti mama, stengsiuosi mąstyti ir elgtis kaip mama“.
2. Supratimas. „Ką man reiškia būti mama? Kaip jai būti?
3. Diferencijavimas. „Kiek skirtingų vaidmenų aš atlieku?
Jei subasmenybė yra įvaroma giliai į pasąmonę, padidėja rizika, kad krizės atveju ji išryškės ir sukels rimtą mūsų gyvenimo griovimą. Bet jei priimsime visas savo subasmenybes, net ir šešėlines, rizika sumažės.
Taikos derybos
Skirtingos mūsų asmenybės dalys ne visada gyvena harmoningai. Dažnai tarp mūsų tėvų ir vaiko kyla vidinis konfliktas: tai dvi iš trijų pagrindinių „aš“ būsenų, kurias aprašė psichoanalitikas Ericas Berne'as (žr. langelį kitame puslapyje).
„Tarkime, kas nors iš Vaiko valstybės nori būti šokėja, o iš Tėvų valstybės jis yra įsitikinęs, kad geriausia profesija pasaulyje yra gydytojas“, – sako psichologė Anna Belyaeva. – O dabar jis dirba gydytoju ir nesijaučia pilnas. Šiuo atveju psichologinis darbas su juo yra skirtas išspręsti šį konfliktą ir sustiprinti Suaugusiojo būseną, kuri apima gebėjimą nešališkai analizuoti ir priimti sprendimus. Dėl to vyksta sąmonės išsiplėtimas: klientas pradeda matyti galimybes, kaip daryti tai, kas jam patinka. Ir variantai gali būti skirtingi.
Vienas laisvalaikiu užsirašys į valso pamokas, kitas ras galimybę užsidirbti šokdamas ir pakeisti profesiją. O trečias supras, kad ši vaikystės svajonė jau prarado savo aktualumą.
Psichoterapiniame darbe klientas mokosi savarankiškai suprasti savo vidinį Vaiką, jį nuraminti, palaikyti, duoti leidimą. Būkite rūpestingi tėvai ir sumažinkite savo svarbių tėvų garsumą. Suaktyvinkite savo Suaugusįjį, prisiimkite atsakomybę už save ir savo gyvenimą.
Subasmenybes galima suprasti ne tik kaip mūsų „aš“ būsenas, bet ir kaip socialinius vaidmenis. Ir jie taip pat gali konfliktuoti! Taigi namų šeimininkės vaidmuo dažnai prieštarauja sėkmingos specialistės vaidmeniui. O pasirinkti tik vieną iš jų kartais reiškia nesijausti iki galo realizuotu žmogumi. Arba viena iš subasmenybių gali neigiamai įvertinti kitos priimtą sprendimą, kaip atsitiko su 30-mete Antonina.
„Aš atsisakiau paaukštinimo, nes turėčiau daugiau laiko praleisti darbe ir noriu pamatyti, kaip auga mūsų vaikai“, – sako ji. – Tačiau netrukus kilo mintis, kad gadinu savo talentą, ir pajutau sąžinės graužatį, nors nieko keisti neketinu. Tada supratau, kad šios mintys primena mano mamos balsą: „Moteris negali paaukoti savęs šeimai! Keista, kad iš tikrųjų mama manęs visai nesmerkė. Aš kalbėjausi su ja, o tada mano „vidinė mama“ paliko mane vieną“.
Kas yra kas
Kiekviena istorija yra unikali, o po nepasitenkinimo jausmu slepiasi skirtingi konfliktai. „Įvairių „aš“ ar subasmenybių būsenų tyrimas padeda klientui ateityje rasti ir išspręsti savo vidinius prieštaravimus“, – įsitikinusi Anna Belyaeva.
Norint nustatyti, kokias subasmenybes turime, padės charakterio bruožų, tiek teigiamų, tiek neigiamų, sąrašas. Pavyzdžiui: malonus, darboholikas, nuobodus, aktyvistas... Paklauskite kiekvienos iš šių subasmenybių: kiek laiko gyveni mano galvoje? Kokiose situacijose dažniausiai pasirodote? Kokie yra jūsų teigiami ketinimai (ko gero jūs man darote)?
Pasistenkite suprasti, kokia energija išsiskiria šios subasmenybės veikimo metu, atkreipkite dėmesį į pojūčius kūne. Galbūt kai kurios subasmenybės yra per daug išvystytos? Ar tau tai tinka? Šios subasmenybės yra jūsų charakterio šerdis.
Pereikime prie jų antagonistų. Užsirašykite priešingas savybes, kurias galėtumėte turėti. Pavyzdžiui, subasmenybė Dobryak gali turėti Zlyukos ar Egoisto priešingybę. Prisiminkite, ar antagonistų subasmenybės pasirodė kokiose nors situacijose? Kaip tai buvo? Ar būtų naudinga, jei jie pasirodytų dažniau?
Tai jūsų atmestos subasmenybės. Užduokite jiems tuos pačius klausimus kaip ir anksčiau. Tikrai atrasite savyje netikėtų troškimų, taip pat naujų gebėjimų.
Nematomas
Trečioji kategorija – paslėptos subasmenybės, kurių egzistavimo mes nežinome. Norėdami juos rasti, užsirašykite savo stabo vardą – tikro ar žinomo žmogaus. Išvardykite savybes, kuriomis žavitės. Pirmas trečiuoju asmeniu: „Jis gerai išreiškia savo mintis“. Tada pakartokite tai pirmuoju asmeniu: „Gerai išreiškiu save“. Turime ir gabumų, kuriais žavimės kituose, jie tiesiog mažiau ryškūs. Galbūt juos reikėtų plėtoti?
Tada užsirašykite jus erzinančio žmogaus vardą, išvardinkite jo bruožus, kurie jums sukelia ypatingą negatyvumą. Tai yra jūsų paslėpti trūkumai. Ar nekenčiate veidmainystės? Išanalizuokite situacijas, kuriose teko bent šiek tiek veidmainiauti. Kokia buvo to priežastis? Ir atminkite: niekas nėra tobulas.
Iš išorės nematoma, kaip sąveikauja mūsų subasmenybės. Tačiau santykiai tarp jų turi įtakos savigarbai ir gerovei, profesiniam įgyvendinimui ir pajamoms, draugystei ir meilei... Geriau pažindami juos ir padėdami jiems rasti bendrą kalbą, išmokstame gyventi harmonijoje su savimi.
Vaikas, Suaugęs, Tėvas
Amerikiečių psichoanalitikas Ericas Berne'as, padėjęs transakcinės analizės pagrindus, nustatė tris pagrindines kiekvieno iš mūsų subasmenybes:
- Vaikas – tai būsena, leidžianti prisitaikyti prie taisyklių, kvailioti, šokti, laisvai reikštis, bet kartu kaupia vaikystės traumas, destruktyvius sprendimus apie save, kitus ir gyvenimą;
- Tėvas – tokia būsena leidžia mums rūpintis savimi ir kitais, kontroliuoti savo elgesį, laikytis nustatytų taisyklių. Iš tos pačios būsenos mes kritikuojame save ir kitus bei perdėtai kontroliuojame viską pasaulyje;
- Suaugęs – būsena, leidžianti reaguoti iš „čia ir dabar“; atsižvelgia į Vaiko ir Tėvo reakcijas ir ypatybes, esamą situaciją, savo patirtį ir nusprendžia, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje.
Plačiau skaitykite knygoje: Eric Berne „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ (Eksmo, 2017).
1 H. Stone, S. Winkelman „Savo „aš“ priėmimas“ (Eksmo, 2003).