„Štai Anė, skubiai įdedame kavos“. Arba: „Štai Anė, didelė kavos mėgėja, dabar pavaišinsime ją vėsia espreso kava. Niekas to nesako – nes aš ne taip mėgstu kavos, kaip, pavyzdžiui... limonado. Nepaisant to, limonadą geriu dešimt kartų per sezoną, o kavą – daug kartų per dieną. Kodėl geriu kavą, jei jos nemėgstu?
Galiu gyventi be jo, valgyti be jo, skaityti be jo ir žiūrėti serialus, bet kaip aš miegu be jo – man neįveikiama! Man labai patinka mano žalvarinis cezve ir ilgas susuktas šaukštas. Išvirti kavą reiškia vėl būti gražių daiktų draugijoje, įdėjus į juos porceliano porą, netgi galite pakeisti nuotaiką. Beje, apie nuotaiką. Nesvarbu, ar jis krenta, ar kyla be kavos - apie tai vis tiek reikia pagalvoti. Ir geriausia pagalvoti iš pradžių laukiant putų virš šio turko, o po to apie pačią putą, prieš lašinant į puodelį, suardant jas pora ledinio vandens lašų. Svarbiausia negalvoti apie to, ką geriate, skonį.
Nes kavos skonis yra atskira kategorija, metafizinis, žinoma, kaip ir degtinės skonis. Tai yra, yra įkvėpti išgyvenimai per tuštumą – visiškas skonio trūkumas, kuris sėkmingai pakeičia kvapą (kava – kvapo čempionas), karštį ir… ritualą. Nereikia manęs atkalbėti – aš vis dar nesuprantu, kaip kartumas, rūgštingumas (geriausiu atveju sutraukimas) ir momentinis spaudimo šuolis gali būti malonumas. Bet to aš ir laukiu, besirūpindamas tarpeliu kavos padėklui prie kompiuterio. Kai paslysta eilutė ar darbų sąrašas skelbiasi esąs pilnakraujis laisvas eilėraštis, pagalvoju: seniai negeriu kavos... Ir aš vėl einu į virtuvę, teisindamasi akivaizdžia priklausomybe, bet iš tikrųjų slepiančiu tinginystę ir sibarizmą.
Kava reiškia intymumą ir tuo pačiu pokalbio išskirtinumą.
„Ateik išgerti kavos“ jau seniai nebėra kvietimas išgerti kavos. Kava reiškia intymumą (daugiau nei arbata – ar pastebėjote?) ir kartu pokalbio išskirtinumą. Esame tarsi viena koja aristokratijos voljere. Gal dėl to, kad brangiau? Turiu omenyje, kad kava yra brangesnė nei arbata. O samdytas organizmas, kuris, žinoma, dar galėjo pajudinti savo stūmoklius, reguliariai primena savo teisę į šį mišinį ir pradeda drebėti bei verkšlenti, kol užuodžia puoselėjamą aromatą.
Yra kavos pertraukėlė, bet nėra arbatos pertraukėlės, „Apple“ netrukus imsis kavos aparatų, o arbatos istorijoje yra vienas samovaras. Niekas dar nesakralizavo neabejotinai sveikų šviežiai spaustų sulčių ar šaltinio vandens – ir kavos tiek, kiek nori. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kavos įvaizdis manipuliuoja mumis. „Na, koks čia kvartalas – kavos gerti nėra kur! — tai yra, dvidešimt minučių nėra kur atsisėsti ir į viską įmušti. Beje, Haityje dvejų metų vaikams duodama kavos. Toks pirmas valgis. O beviltiškas vargstančiojo šauksmas pažodžiui verčiamas taip: „Taip, mano vaikas neturi su kuo nusipirkti kavos!
O mes – kol kas yra – gersime bet kokio amžiaus ir bet kokio šamano, nes kava yra laisvė. Mūsų laiko ir erdvės laisvė, dykinėjimas ir viršvalandžiai, mūsų ryšys su dabartimi ir, jei esame Haityje, su ateitimi.