Netgi šilčiausia ir švelniausia žinutė gali labai nuvilti, jei ji bus neteisingai parašyta. Atrodo, kai ką sužinome apie laiško autorių tarp eilučių. Kas tiksliai? Ir kodėl mus taip nervina kitų žmonių rašybos klaidos?
Gramatikos pedantai ir rašybos „šovinistai“ dešimtmečius pranašavo literatūrinės kalbos nuosmukį. Pasiuntiniai, socialiniai tinklai, liūdnai pagarsėjęs T9 išmaniuosiuose telefonuose... Raštingumo juosta smunka – ir tai faktas. Bet ar tai naudinga kalbos suvokimui?
Kalba vaidina didžiulį vaidmenį daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Kai kuriems į klaidas išsivysto vos ne alerginė reakcija, jie iškart pradeda klijuoti etiketes: beraščiai rašo – tai pusiau išsilavinęs žmogus, nekultūringas žmogus, neprotingas.
Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad toks vertinantis elgesys daug pasako apie tai, kas vertina kitų žmonių raštingumą. Mičigano universiteto kalbininkai Julie Boland ir Robin Queen ėmėsi išsiaiškinti, kaip skirtingai žmonės reaguoja į rašymo klaidas.
Tyrimo metu 83 respondentai įvertino fiktyvių nuomininkų, ieškančių sugyventinių, skelbimus. Turinys visada buvo tas pats, bet rašyba skirtinga: tekstuose buvo pridėta rašybos ir gramatinių klaidų.
Spaudos klaidos buvo nedidelės, padarytos „nedėmesingai“ (pavyzdžiui, „abuot“, o ne „apie“). Jie nepakeitė to, kas parašyta, prasmės – mūsų smegenys perskaitė pirminę prasmę. Nors gramatinės klaidos („tu“ vietoj „tavo“) kartais visiškai pakeisdavo teksto prasmę.
Intravertus ir tylius žmones klaidos labiau erzina nei ekstravertus.
Tada, remdamiesi perskaitytais tekstais, tiriamieji turėjo įvertinti, ar atitinkamas kandidatas jiems atrodo simpatiškas, protingas ar patikimas. Vertinimai, pasak ekspertų, buvo susiję ne su vertinamųjų išsilavinimo lygiu ar amžiumi, o su vertintojų asmenybe.
Pirmiausia jų buvo paprašyta užpildyti anketą. Tada jų personažai buvo koreliuojami su klasikiniu „Didžiojo penketo“ psichologiniu modeliu: neurotiškumu, ekstraversija, atvirumu patirčiai, bendradarbiavimu (akomodacija), sąžiningumu (sąmoningumu).
Tyrimo metu Bolandas ir Quinnas išsiaiškino, kad intravertus ir tylius žmones klaidos labiau erzina nei ekstravertus.
Neurotiškiems žmonėms kalbos klaidos netrukdo, o rašybos klaidų ypač nemėgsta sąžiningi, bet mažiau atviri žmonės. Paprastai jie gali susitaikyti su gramatinėmis klaidomis. Ginčingi ir netolerantiški žmonės savo ruožtu parodė „alergiją“ gramatinėms klaidoms.
Taisyklingas kalbos valdymas būtinas ne tik norint geriau suprasti vienas kitą, bet ir laikomas profesionalumo kriterijumi.
Žinoma, tyrimo rezultatai negalės rimtai paveikti realaus gyvenimo. Ir vis dėlto taisyklingas kalbos valdymas būtinas ne tik norint geriau suprasti vienas kitą, bet ir laikomas profesionalumo kriterijumi.
Pavyzdžiui, kai kurie darbdaviai pasitiki darbuotojais arba nepasitiki jais dėl jų raštingumo. Ir net kreipiantis dėl darbo kandidatai filtruojami per rašybos testą.
Asmeniniame susirašinėjime gramatinės klaidos gali sunaikinti santykius. Teisingai ir be klaidų parinkti žodžiai gali turėti įtakos potencialaus partnerio pasirinkimui. Populiarėjančių „tinginių“ žinučių fone, kurių autoriai nėra pasirengę skirti laiko klaidų taisymui, raštingi žmonės atrodo seksualiau.