Kodėl pamirštame savo svajones

Ir tai nepaisant to, kad miego būsenoje kartais patiriame stipresnes emocijas nei iš tikrųjų.

Atrodo, kad pabudome ir puikiai prisimename, apie ką svajojome, bet tiesiogine prasme prabėga valanda – ir beveik visi prisiminimai išnyksta. Kodėl tai vyksta? Jei kai kurie įvykiai mūsų svajonėse atsitiko realiame gyvenime – tarkime, romanas su kino žvaigžde, tai visam laikui išliktų jūsų atmintyje ir, galbūt, jūsų socialinių tinklų puslapyje. Tačiau sapnų atveju mes greitai pamirštame pačius neįtikėtiniausius įvykius.

Yra keletas plačiai pripažintų teorijų, paaiškinančių trumpalaikį sapnų pobūdį. Du iš jų, kuriuos cituoja Huffington Post, sapnų pamiršimą aiškina kaip labai naudingą evoliuciniu požiūriu. Pirmasis teigia, kad jei urvinis žmogus prisimintų, kaip jis šoka nuo skardžio ir skrenda, bėgdamas nuo liūto, jis bandytų tai pakartoti realybėje ir neišgyventų.

Antrąją evoliucinę sapnų užmiršimo teoriją sukūrė vienas iš DNR atradėjų Francisas Crickas, kuris aiškina, kad miego funkcija yra išlaisvinti mūsų smegenis nuo nereikalingų prisiminimų ir laikui bėgant jose besikaupiančių asociacijų, kurios jas užkemša. Todėl beveik iš karto juos pamirštame.

Vienas didžiausių sunkumų bandant prisiminti sapną yra tai, kad mes prisimename tikrus įvykius chronologine tvarka, linijiškai ir atsižvelgdami į priežastį ir pasekmę. Tačiau sapnai neturi tokio aiškaus išdėstymo laike ir erdvėje; jie klajoja ir dreifuoja per asociacijas ir emocinius ryšius.

Dar viena kliūtis prisiminti sapnus yra pats mūsų gyvenimas su rūpesčiais ir stresu. Pirmas dalykas, apie kurį dauguma galvojame pabudę, yra artėjantis reikalas, dėl kurio svajonė akimirksniu ištirpsta.

Trečias veiksnys yra mūsų kūno judėjimas ir orientacija erdvėje, nes dažniausiai sapnuojame ramybėje, gulėdami horizontaliai. Kai atsikeliame, daugybė judesių nutraukia ploną miego giją.

Norėdami pagerinti savo gebėjimą prisiminti sapnus, turite išspręsti šias tris natūralias problemas: atminties linijiškumą, susirūpinimą aktualiais reikalais ir kūno judėjimą.

Terry McCloskey iš Ajovos pasidalijo savo paslaptimis su Shutterstock, kad padėtų jam išspręsti šias problemas ir prisiminti savo svajones. Kasnakt jis įjungia du žadintuvus: žadintuvas primena bundančiai sąmonei, kad ryte teks galvoti apie aktualias problemas, o muzikinis žadintuvas įkvepia, kad viskas tvarkoje ir galima susikaupti miegui.

McCloskey taip pat padeda rašiklį ir užrašų knygelę ant naktinio staliuko. Pabudęs jis juos išima, atlikdamas minimalius judesius ir nepakeldamas galvos. Tada jis pirmiausia bando prisiminti savo jausmus ir emocijas miego metu ir tik tada leidžia prisiminimams formuoti laisvas asociacijas (psichoanalitinė technika), o ne verčia juos rikiuotis į linijinę įvykių grandinę. Terry nesiskiria su sąsiuviniu visą dieną, jei staiga prisimintų ankstesnių naktų kūrinius ar jausmus.

Beje, dabar yra daug aplikacijų išmaniesiems telefonams ir išmaniesiems laikrodžiams, kurios leidžia greitai įrašyti sapnus, kol jie neišnyksta. Pavyzdžiui, „DreamsWatch“, skirta „Android“, leidžia papasakoti sapną įrašymo įrenginyje, atliekant labai mažai judesių, o jo vibruojantis žadintuvas siunčia signalą į smegenų žievę, kad viskas tvarkoje ir dėl dabarties jūs negalite jaudintis.

Jei norite įsiminti savo sapnus (negalvodami apie liūtus!), tada tokie metodai gali labai pagerinti mūsų naktinių nuotykių prisiminimo ir jų atgavimo iš atminties procesą.

Palikti atsakymą