Ar pastebėjote, kad jūs ar jūsų artimieji kartais susergate, vos spėję po varginančių darbų iškeliauti ilgai lauktų atostogų? Tačiau tiek laiko ir pastangų sugaišta, kad visi darbai būtų atlikti laiku prieš šventes... Ir tai nebūtinai būna žiemą: vasaros atostogas, išvykas į paplūdimį ir net trumpus savaitgalius po darbo gali sugadinti peršalimas.
Ši liga netgi turi pavadinimą – atostogų liga (laisvalaikio liga). Olandų psichologas Edas Wingerhotsas, sugalvojęs šį terminą, pripažįsta, kad liga dar turi būti dokumentuota medicinos literatūroje; tačiau daugelis žino, ką reiškia susirgti atostogų metu, kai tik baigiate darbą. Taigi, ar tai tikrai visur paplitusi bėda?
Nebuvo atlikta sistemingų tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar žmonės dažniau serga atostogų metu nei kasdieniame gyvenime, tačiau Wingerhots paklausė daugiau nei 1800 žmonių, ar jie pastebėjo atostogų ligą. Jie pateikė tik šiek tiek daugiau nei teigiamą atsakymą – ir nors šis procentas mažas, ar yra fiziologinis paaiškinimas, ką jie jautė? Beveik pusė dalyvavusių žmonių tai paaiškino perėjimu iš darbo į atostogas. Yra keletas teorijų apie tai.
Pirma, kai pagaliau turime galimybę atsipalaiduoti, streso hormonai, padedantys mums atlikti darbą, išsibalansuoja, todėl organizmas tampa labiau linkęs į infekcijas. Adrenalinas padeda susidoroti su stresu, taip pat stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su infekcijomis ir išlikti sveikiems. Taip pat streso metu gaminasi hormonas kortizolis, kuris taip pat padeda su juo kovoti, tačiau imuninės sistemos sąskaita. Visa tai skamba įtikinamai, ypač jei perėjimas nuo streso prie atsipalaidavimo įvyksta staiga, tačiau šiai hipotezei patvirtinti dar nėra atlikta pakankamai tyrimų.
Vėlgi, neatmeskite galimybės, kad prieš išvykdami atostogauti žmonės serga. Jie tiesiog tokie užsiėmę ir susitelkę į savo tikslus, kad nepastebi ligos tol, kol neturi galimybės atsipalaiduoti atostogų metu.
Be jokios abejonės, tai, kaip vertiname savo simptomus, priklauso ir nuo to, kiek esame užsiėmę ligos atsiradimo metu. Psichologas Jamesas Pennebakeris nustatė, kad kuo mažiau dalykų vyksta aplink žmogų, tuo labiau jis jaučia simptomus.
Pennebakeris laikė. Jis parodė filmą vienai studentų grupei ir kas 30 sekundžių paprašė jų įvertinti, koks įdomus buvo šis epizodas. Tada jis tą patį filmą parodė kitai studentų grupei ir stebėjo, kaip dažnai jie kosėja. Kuo įdomesnė buvo filmo scena, tuo mažiau jie kosėjo. Nuobodžių epizodų metu jie tarsi prisimindavo gerklės skausmą ir pradėjo dažniau kosėti. Tačiau nors ligos simptomus dažniau pastebėsite tada, kai nėra nieko, kas atitrauktų jūsų dėmesį, tačiau akivaizdu, kad pastebėsite galvos skausmą ir slogą, kad ir kaip esate pasinėrę į darbus.
Visai kita hipotezė – liga mus įveikia ne dėl darbo streso, o būtent poilsio procese. Kelionės yra įdomios, bet visada varginančios. O jei, tarkime, skrendate lėktuvu, kuo ilgiau būsite jame, tuo didesnė tikimybė, kad užsikrėsite virusu. Per metus žmonės vidutiniškai suserga 2-3 peršalimo ligomis, kuriomis remdamiesi mokslininkai mano, kad suaugusiam žmogui tikimybė peršalti dėl vieno skrydžio turėtų būti 1 proc. Tačiau praėjus savaitei po skrydžio iš San Francisko įlankos į Denverį ištyrus grupę žmonių, paaiškėjo, kad 20% jų peršalo. Jei toks užsikrėtimo lygis išliktų visus metus, per metus būtų galima tikėtis daugiau nei 56 peršalimo atvejų.
Kelionės lėktuvu dažnai kaltinamos padidinusios galimybę užsikrėsti virusu, tačiau tai neturėjo reikšmės šiame tyrime. Mokslininkai nustatė dar vieną priežastį: lėktuve esate uždaroje erdvėje, kurioje yra daug žmonių, kurių kūne gali būti virusas, taip pat yra žemas drėgmės lygis. Jie iškėlė hipotezę, kad dėl sauso oro lėktuvuose gleivės, kurios mūsų nosyje sulaiko virusus ir bakterijas, gali tapti per storos, todėl organizmui sunkiau jas nusiųsti į gerklę ir suskaidyti į skrandį.
Wingerhots taip pat yra atviras kitiems paaiškinimams, kodėl žmonės serga atostogų metu. Netgi daroma prielaida, kad tai organizmo atsakas, jei žmogus nemėgsta atostogų ir iš jų patiria neigiamų emocijų. Tačiau šios srities tyrimų trūkumas neleidžia išskirti vieno paaiškinimo iš kitų, todėl ligos priežastimi gali tapti ir veiksnių derinys.
Geros žinios yra tai, kad atostogų ligos pasitaiko ne taip dažnai. Be to, senstant mūsų imuninė sistema turi daugiau laiko gaminti antikūnus, o peršalimas mūsų organizmą aplanko vis rečiau, nesvarbu, ar atostogaujame, ar ne.