Mėsa yra maistas, kurį nedaugelis vartoja daugelio sąskaita. Norint gauti mėsos, gyvuliams šeriami grūdai, reikalingi žmogaus mitybai. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, daugiau nei 90% visų Amerikoje užaugintų grūdų yra naudojami gyvuliams ir paukščiams šerti.
Tai rodo Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento statistika norint gauti vieną kilogramą mėsos, reikia šerti gyvulius 16 kilogramų grūdų.
Apsvarstykite tokį skaičių: 1 akras sojų pupelių duoda 1124 svarus vertingų baltymų; 1 akrų ryžių derlius yra 938 svarai. Kukurūzų atveju šis skaičius yra 1009. Kviečiams – 1043. Dabar apsvarstykite tai: 1 akras pupelių: kukurūzai, ryžiai arba kviečiai buvo naudojami šerti jaučiui, kuris suteiktų tik 125 svarus baltymų! Tai veda prie nuviliančios išvados: paradoksalu, bet badas mūsų planetoje siejamas su mėsos valgymu. |
Savo knygoje Diet for a Small Planet Fransas Moore'as Lappe'as rašo: „Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje priešais kepsnio lėkštę. Dabar įsivaizduokite, kad toje pačioje patalpoje sėdi 20 žmonių, o kiekvieno iš jų priešais yra tuščia lėkštė. Vienam kepsniui išleistų grūdų visiškai pakaktų šių 20 žmonių lėkštėms užpildyti koše.
Mėsą valgantis Europos ar Amerikos gyventojas vidutiniškai suvartoja 5 kartus daugiau maisto išteklių nei Indijos, Kolumbijos ar Nigerijos gyventojas. Negana to, europiečiai ir amerikiečiai ne tik savo produkciją vartoja, bet ir grūdus bei žemės riešutus (kurie baltymingumu nenusileidžia mėsai) perka neturtingose šalyse – 90% šių produktų sunaudojama gyvuliams penėti.
Tokie faktai suteikia pagrindo teigti, kad bado problema pasaulyje buvo sukurta dirbtinai. Be to, vegetariškas maistas yra daug pigesnis.
Nesunku įsivaizduoti, kokį teigiamą poveikį šalies ekonomikai atneš jos gyventojų perėjimas prie vegetarinės mitybos. Taip sutaupysite milijonus grivinų.