Mėsa yra svarbus Artimųjų Rytų religinės ir socialinės kultūros atributas ir ar jie pasirengę jos atsisakyti, kad išspręstų ekonomines ir aplinkosaugos problemas? PETA (Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais) aktyvistė Amina Tari patraukė Jordanijos žiniasklaidos dėmesį, kai į Amano gatves išėjo vilkėdama salotų spalvos suknelę. Kvietimu „Tegul vegetarizmas būna jūsų dalis“ ji bandė paskatinti domėtis mityba be gyvūninės kilmės produktų.
Jordanija buvo paskutinė PETA pasaulinio turo stotelė, o salotos buvo bene sėkmingiausias bandymas priversti arabus susimąstyti apie vegetarizmą. Arabų šalyse argumentai už vegetarizmą retai sulaukia atsakymų.
Daugelis vietinių intelektualų ir net gyvūnų apsaugos organizacijų narių teigia, kad Rytų mentalitetui tai – sunki sąvoka. Vienas iš PETA aktyvistų, kuris nėra vegetaras, pasipiktino organizacijos veiksmais Egipte.
„Egiptas nėra pasirengęs tokiam gyvenimo būdui. Yra ir kitų su gyvūnais susijusių aspektų, į kuriuos pirmiausia reikėtų atsižvelgti“, – sakė jis.
Ir nors Jasonas Bakeris, PETA Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono skyriaus direktorius, pažymėjo, kad pašalinę mėsą iš savo mitybos raciono „padarote daugiau dėl gyvūnų“, ši idėja nesulaukė daug palaikymo. Pokalbiuose su aktyvistais čia, Kaire, tapo aišku, kad vegetarizmas yra „per daug svetima sąvoka“ artimiausiai ateičiai. Ir jie gali būti teisūs.
Ramadanas jau horizonte, o vėliau Eid al-Adha – šventė, kai milijonai musulmonų visame pasaulyje skerdžia aukas aukai: svarbu nenuvertinti mėsos svarbos arabų kultūroje. Beje, senovės egiptiečiai vieni pirmųjų pradėjo auginti karves.
Arabų pasaulyje yra dar vienas stiprus mėsos stereotipas – tai socialinis statusas. Mėsą čia kasdien gali sau leisti tik turtingi žmonės, o vargšai to siekia.
Kai kurie žurnalistai ir mokslininkai, ginantys ne vegetarų poziciją, teigia, kad žmonės perėjo tam tikrą evoliucijos kelią ir pradėjo valgyti mėsą. Tačiau čia iškyla kitas klausimas: ar nepasiekėme tokio išsivystymo lygio, kad galėtume savarankiškai pasirinkti gyvenimo būdą – pavyzdžiui, nenaikinantį aplinkos ir nekenkiantį milijonams žmonių?
Į klausimą, kaip gyvensime ateinančiais dešimtmečiais, reikia atsakyti neatsižvelgiant į istoriją ir evoliuciją. O tyrimai rodo, kad perėjimas prie augalinės mitybos yra vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių kovos su klimato kaita būdų.
JT pareiškė, kad gyvulininkystė (pramoninio masto ar tradicinio ūkininkavimo) yra viena iš dviejų ar trijų pagrindinių aplinkos taršos priežasčių visais lygmenimis – nuo vietinės iki pasaulinės. O kaip tik gyvulininkystės problemų sprendimas turėtų tapti pagrindiniu kovojant su žemių nykimu, oro tarša ir vandens trūkumu bei klimato kaita.
Kitaip tariant, net jei nesate įsitikinęs moraline vegetarizmo nauda, bet jums rūpi mūsų planetos ateitis, tada prasminga nustoti valgyti gyvūnus – dėl aplinkosaugos ir ekonominių priežasčių.
Tame pačiame Egipte šimtai tūkstančių galvijų įvežama skersti, taip pat lęšiai ir kviečiai bei kiti tradicinės egiptiečių mitybos komponentai. Visa tai kainuoja nemažus pinigus.
Jei Egiptas skatintų vegetarizmą kaip ekonominę politiką, milijonai egiptiečių, kuriems reikia pagalbos ir skundžiasi didėjančiomis mėsos kainomis, galėtų būti pamaitinti. Kaip prisimename, norint pagaminti 1 kilogramų parduodamos mėsos, reikia 16 kilogramo pašarų. Tai pinigai ir produktai, kurie galėtų išspręsti badaujančių gyventojų problemą.
Egipto žemės ūkio ministerijos pareigūnas Hossamas Gamalis negalėjo įvardyti tikslios sumos, kurią būtų galima sutaupyti sumažinus mėsos gamybą, tačiau įvertino ją „kelis milijardais dolerių“.
Gamalas tęsia: „Galėtume pagerinti milijonų žmonių sveikatą ir gyvenimo būdą, jei nereikėtų išleisti tiek daug pinigų, kad patenkintume norą valgyti mėsą.
Jis atkreipia dėmesį į kitus ekspertus, pavyzdžiui, kalbančius apie tinkamos gyventi žemės sumažėjimą dėl pašarinių augalų sodinimo. „Beveik 30 % planetos neužšąlančios teritorijos šiuo metu naudojama gyvulininkystei“, – rašo Vidalas.
Gamalas sako, kad egiptiečiai valgo vis daugiau mėsos, o gyvulininkystės ūkių poreikis auga. Pasak jo, daugiau nei 50% Viduriniuose Rytuose suvartojamų mėsos produktų yra iš gamyklų ūkių. Mažindami mėsos suvartojimą, anot jo, „galime padaryti žmones sveikesnius, pamaitinti kuo daugiau žmonių ir pagerinti vietos ekonomiką, naudodami žemės ūkio paskirties žemę pagal paskirtį: pasėliams – lęšiams ir pupelėms – kuriuos šiuo metu importuojame“.
Gamalas sako, kad jis yra vienas iš nedaugelio vegetarų tarnyboje, ir tai dažnai yra problema. „Sulaukiu kritikos, kad nevalgau mėsos“, – sako jis. „Tačiau jei žmonės, kurie prieštarauja mano idėjai, žiūrėtų į pasaulį per ekonomines ir aplinkosaugos realijas, jie pamatytų, kad reikia kažką sugalvoti.