Apskaičiuota, kad jei visi žmonės žemėje suvartotų tiek pat, kiek vidutinis JAV pilietis, tai mums išlaikyti reikėtų keturių tokių planetų. Istorija pablogėja net turtingesnėse šalyse, kur manoma, kad žemę turėtų išlaikyti 5,4 tų pačių planetų, jei visi gyventume pagal tuos pačius standartus kaip Jungtiniai Arabų Emyratai. Slegia ir tuo pačiu skatina veikti tai, kad mes vis dar turime vieną planetą.
Kas iš tikrųjų yra vartotojiškumas? Tai savotiška žalinga priklausomybė, materialinių poreikių hipertrofija. Visuomenė turi vis daugiau galimybių per vartojimą pasiekti pranašumą. Vartojimas tampa ne tik dalimi, bet ir gyvenimo tikslu bei prasme. Šiuolaikiniame pasaulyje demonstratyvus vartojimas pasiekė neregėtas aukštumas. Pažvelkite į Instagram: beveik kiekviename įraše jums siūloma nusipirkti tą megztinį, sausą masažo šepetėlį, aksesuarą ir t.t., ir taip toliau. Jie jums sako, kad jums to reikia, bet ar esate tikri, kad jums to tikrai reikia?
Taigi, kaip šiuolaikinis vartotojiškumas veikia mūsų planetos gyvenimo kokybę?
Vartojimo įtaka visuomenei: pasaulinė nelygybė
Didžiulis išteklių vartojimo padidėjimas turtingesnėse šalyse jau lėmė didžiulį atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų žmonių. Kaip sakoma, „turtingieji tampa turtingesni, o vargšai tampa skurdesni“. 2005 m. 59 % pasaulio išteklių sunaudojo turtingiausi 10 % gyventojų. O skurdžiausių 10 % sunaudojo tik 0,5 % pasaulio išteklių.
Remdamiesi tuo, galime pažvelgti į išlaidų tendencijas ir suprasti, kaip būtų galima geriau panaudoti šiuos pinigus ir išteklius. Apskaičiuota, kad tik 6 milijardai JAV dolerių gali suteikti pagrindinį išsilavinimą žmonėms visame pasaulyje. Dar 22 milijardai dolerių kiekvienam planetos gyventojui suteiks prieigą prie švaraus vandens, pagrindinės sveikatos priežiūros ir tinkamos mitybos.
Dabar, jei pažvelgtume į kai kurias išlaidų sritis, pamatytume, kad mūsų visuomenė turi rimtų problemų. Kasmet europiečiai ledams išleidžia 11 mlrd. Taip, įsivaizduokite ledus! To beveik pakanka, kad kiekvienas vaikas planetoje būtų užaugintas du kartus.
Vien Europoje cigaretėms išleidžiama apie 50 milijardų dolerių, o visame pasaulyje narkotikams – apie 400 milijardų dolerių. Jei galėtume sumažinti savo vartojimo lygį net iki dalelės, nei yra dabar, galėtume dramatiškai pakeisti vargšų ir nepasiturinčių žmonių gyvenimus visame pasaulyje.
Vartojimo įtaka žmonėms: nutukimas ir dvasinio tobulėjimo trūkumas
Tyrimai rodo tvirtą ryšį tarp šiuolaikinės vartotojiškos kultūros augimo ir nerimą keliančio nutukimo lygio, kurį matome visame pasaulyje. Tačiau tai nenuostabu, nes vartotojiškumas reiškia būtent tai – naudoti kuo daugiau, o ne tiek, kiek reikia. Tai sukelia domino efektą visuomenėje. Perteklinė pasiūla sukelia nutukimą, o tai savo ruožtu sukelia tolesnes kultūrines ir socialines problemas.
Pasaulyje didėjant nutukimo lygiui, medicinos paslaugų daugėja. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose nutukusių žmonių medicininės išlaidos vienam gyventojui yra apie 2500 USD daugiau nei sveiko svorio žmonėms.
Be svorio ir sveikatos problemų, žmogus, pavargęs nuo tokių prekių kaip maistas, gėrimai, daiktai, nustoja realiai tobulėti dvasiškai. Jis tiesiogine prasme stovi vietoje, stabdydamas ne tik savo, bet ir visos visuomenės vystymąsi.
Vartojimo poveikis aplinkai: tarša ir išteklių išeikvojimas
Be akivaizdžių socialinių ir ekonominių problemų, vartotojiškumas ardo mūsų aplinką. Didėjant prekių paklausai, didėja poreikis tas prekes gaminti. Dėl to padidėja teršalų išmetimas, didėja žemės naudojimas ir miškų naikinimas bei spartėja klimato kaita.
Mes patiriame niokojantį poveikį mūsų vandens tiekimui, nes vis daugiau vandens saugyklų išsenka arba naudojama intensyvioms ūkininkavimo procedūroms.
Atliekų šalinimas tampa problema visame pasaulyje, o mūsų vandenynai pamažu, bet užtikrintai tampa milžiniška atliekų šalinimo kasykla. O akimirką vandenynų gelmes ištyrė tik 2–5 proc., o mokslininkai juokauja, kad tai net mažiau nei tolimoji Mėnulio pusė. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė pagaminamo plastiko yra vienkartinis plastikas, o tai reiškia, kad panaudojus jis patenka arba į sąvartyną, arba į aplinką. O plastikui, kaip žinome, suirti reikia daugiau nei 100 metų. Mokslininkų teigimu, kasmet į vandenyną patenka iki 12 milijonų tonų plastiko, dėl kurio visame pasaulyje susidaro milžiniški plūduriuojantys šiukšlynai.
Ką mes galime padaryti?
Akivaizdu, kad kiekvienas iš mūsų turi mažinti vartojimą ir pakeisti savo dabartinį gyvenimo būdą, kitaip planeta tokia, kokią mes žinome, nustos egzistavusi. Šiuo metu išteklius vartojame milžinišku greičiu, o tai sukelia didžiulį aplinkos naikinimą ir socialines problemas visame pasaulyje.
Neseniai Jungtinės Tautos paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad žmonija turi tik 12 metų kovoti su klimato kaita, kurią sukelia žmonių tarša.
Galite pamanyti, kad vienas žmogus negali išgelbėti visos planetos. Tačiau jei taip mąstys kiekvienas žmogus, mes ne tik nepakilsime nuo žemės, bet ir pabloginsime situaciją. Vienas žmogus gali pakeisti pasaulį, tapdamas pavyzdžiu tūkstančiams žmonių.
Šiandien pakeiskite savo gyvenimą sumažindami materialistinį turtą. Žiniasklaidos ištekliai leidžia įsigilinti į informaciją apie atliekų perdirbimą, kuri jau naudojama net madingų ir modernių drabužių gamyboje. Supažindinkite su šia problema savo draugus ir pažįstamus, kad daugiau žmonių imtųsi veiksmų.