10 faktų apie kūno riebalus

Riebalinis audinys arba „balnas“ atrodo kaip korys su burbuliukais. Šios pūslelės yra riebalų ląstelės (vadinamos adipocitais). Jų yra 14 savaičių vaisiui. Mes gimstame su maždaug 30 milijonų adipocitų. Gimimo metu riebalinis audinys sudaro maždaug 13 proc. naujagimio kūno masės, o pirmųjų metų pabaigoje jau 1 proc. Riebalinio audinio masė daugiausia didėja padidėjus riebalinių ląstelių dydžiui, kurios palaipsniui prisipildo trigliceridų. Jų šaltinis racione yra augaliniai ir gyvuliniai riebalai. Trigliceridus taip pat gamina kepenys iš cukraus (paprastų angliavandenių) ir riebalų rūgščių. – Dėl netinkamos mitybos susidariusios riebalinės ląstelės per daug auga. Taip „užprogramuojame“ antsvorį ir nutukimą suaugus“, – sako prof. Andrzej Milewicz, endokrinologas, internistas, iš Vroclavo medicinos universiteto. Adipocitai gali sukaupti didelį kiekį riebalų trigliceridų pavidalu. Taigi tai yra mūsų kuro atsargos, kurias organizmas sunaudoja, kai jam prireikia papildomos energijos dėl fizinio krūvio arba kai tarp valgymų darome ilgą pertrauką.

Kai esame suaugę, turime tam tikrą, nekintantį riebalų ląstelių skaičių. Jų yra dešimtys milijonų. Įdomu tai, kad riebalinėms ląstelėms pasiekus apie 0,8 mikrogramo kritinę masę, prasideda užprogramuotas ląstelių žūties procesas, o vietoje jo susidaro naujas. – Kas aštuonerius metus pakeičiama iki 50 procentų riebalų ląstelių, todėl mums taip sunku numesti svorio. Šie riebalai tam tikra prasme yra „nesunaikinami“ – sako prof. Andžejus Milevičius. – Kai sulieknėjame, riebalinės ląstelės nusausėja, tačiau užtenka akimirkos silpnumo ir jos vėl prisipildys trigliceridų.

Riebalinis audinys kaupiasi: – po oda (vadinamieji poodiniai riebalai), kur padeda palaikyti kūno temperatūrą, – aplink organus pilvo ertmėje (vadinamasis visceralinis riebalinis audinys), kur atlieka izoliacinę ir amortizacinę funkciją. , apsaugantis vidaus organus nuo mechaninių sužalojimų.

– Manoma, kad sveikų vyrų riebalai gali sudaryti nuo 8 iki 21 proc. kūno svorio, o moterų norma svyruoja nuo 23 iki 34 proc. – sako Hanna Stolińska-Fiedorowicz, dietologė iš Maisto ir mitybos instituto. Jei moteris sveria mažiau nei 48 kilogramus arba joje yra mažiau nei 22 procentai riebalinio audinio, jai gali išsivystyti nereguliarūs mėnesinių ciklai, o kraštutiniais atvejais menstruacijos gali net nustoti. Riebalinis audinys gamina hormonus, kurie veikia lytinių hormonų sekreciją. Kai organizmui trūksta riebalų, sutrinka, be kita ko, kiaušidžių, sėklidžių ar pagumburio funkcijos. Riebalai yra kaloringiausia maisto sudedamoji dalis. Vienas gramas suteikia net devynias kilokalorijas. Kai organizmas naudoja riebalus iš riebalų ląstelių, laisvosios riebalų rūgštys ir glicerolis išsiskiria į kraują. Tačiau jie yra ne tik energijos rezervas, bet ir ląstelių ar odos epitelio statybinės medžiagos. Jie taip pat yra pagrindinis ląstelių membranų komponentas. Riebalų rūgštys, be kita ko, reikalingos cholesteroliui, vitaminui D ir daugeliui hormonų gaminti. Jie taip pat svarbūs daugeliui medžiagų apykaitos ir nervų procesų. Riebalai taip pat būtini ląstelių baltymų sintezei. Patologinėmis sąlygomis (pvz., žmonėms, turintiems pilvo nutukimą) riebalai gali kauptis raumenyse ir kepenyse. Taip yra ir sergant 2 tipo cukriniu diabetu.

Yra keletas žmonių riebalinio audinio tipų: Baltasis riebalinis audinys (WAT), kaupiasi po oda arba tarp organų. Jo vaidmuo yra kaupti energiją. Jis išskiria daug baltymų ir aktyvių hormonų. Moterų baltųjų audinių riebalų ląstelės yra didesnės nei vyrų ir dažniausiai susitelkusios šlaunų ir sėdmenų srityse. Vyrams riebalinis audinys daugiausia kaupiasi pilvo srityje. Brunatna- „Dobra“ (rudas riebalinis audinys – GPGB). Tai leidžia generuoti didelius šilumos kiekius ir palaiko pastovią temperatūrą kūno viduje. Šie riebalai dega labai greitai ir suteikia daug energijos. Signalas aktyvuoti GPGB yra žemesnė nei 20-22 ° C lauko temperatūra. Šaltu oru rudais audiniais pratekančio kraujo tūris gali padidėti iki 100 kartų. Didžiausią rudojo riebalinio audinio kiekį turime iškart po gimimo. Jis yra tarp menčių, išilgai stuburo, aplink kaklą ir aplink inkstus. Su amžiumi ir didėjant kūno svoriui rudojo riebalinio audinio kiekis mažėja (nutukusiems jo mažiau). Gaila, nes manoma, kad šis audinys suaugusiems gali užkirsti kelią nutukimui ir atsparumui insulinui. Rudas riebalinis audinys yra labai kraujagyslinis ir inervuotas. Jis iš tikrųjų yra rudos spalvos, nes jame susikaupia daug mitochondrijų. Suaugusiųjų rudųjų riebalų yra nedideliais kiekiais, daugiausia aplink pakaušį ir tarp menčių, taip pat išilgai nugaros smegenų, tarpuplaučio (prie aortos) ir aplink širdį (širdies viršūnėje). Smėlio spalvos – laikoma tarpine forma tarp balto ir rudo audinio ląstelių. Rožinė – pasireiškia nėščioms moterims ir maitinant krūtimi. Jo vaidmuo – dalyvauti pieno gamyboje.

Kūnas kaupia energiją daugiausia riebalų ląstelėse (apie 84%) ir raumenyse bei kepenyse glikogeno pavidalu (apie 1%). Pastarosios atsargos išeikvojamos po kelių valandų griežto badavimo tarp valgymų, todėl jos daugiausia naudojamos optimaliam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti. Jei valgome per daug cukraus, jo perteklius insulino dėka virsta riebaliniais junginiais. Riebalai, susintetinti iš gliukozės kepenyse, per kraują pernešami į riebalų ląsteles, kur yra saugomi. Be to, riebalų perteklius galiausiai lemia, kad jie kaupiasi kaip trigliceridai riebaliniame audinyje. Trumpai tariant, riebalai pradeda kauptis, kai suvartojame daugiau kalorijų, nei mūsų kūnas gali sunaudoti. Jų perteklius kaupiasi riebaliniame audinyje. Kiekvienam iš mūsų per dieną reikia skirtingo kalorijų kiekio. Yra žinoma, kad sveikų ir tinkamai maitinamų žmonių pagrindinė medžiagų apykaita sudaro 45–75 proc. bendrų energijos sąnaudų. Tai energijos kiekis, kurį organizmas „sudegina“ virškinimui, kvėpavimui, širdies veiklai, tinkamos temperatūros palaikymui ir pan. Likusi degimo dalis skiriama kasdienei veiklai: darbui, judėjimui ir pan. 15 procentų Kalorijų telkinyje yra baltymų, iš kurių gaminami raumenys ir kiti kūno audiniai. Tačiau organizmas apsaugo baltymus ir aminorūgštis nuo panaudojimo energijos reikmėms. Jis juos naudoja, kai neturi kito energijos šaltinio, pvz., per ekstremalų pasninką. Tada „kūnas valgo save“, dažniausiai pradedant nuo raumenų.

Intensyviai metant svorį, ilgiau nevalgius arba dėl didelio kalorijų trūkumo mityboje, kurį lydi didelis fizinis krūvis – tuomet į kraują patenka riebalai, sukaupti riebalų ląstelėse. Jų išsiskyrimo (proceso, vadinamo lipolize) signalas yra mažas gliukozės kiekis kraujyje.

Baltasis riebalinis audinys gamina daug hormonų. Jie, be kitų, apima hormonus, kurie veikia insulino sekreciją ir veikimą, pavyzdžiui, adipokinus, apeliną ir visfatiną. Alkis yra veiksnys, stabdantis apelino sekreciją, o apelino kiekis, kaip ir insulino kiekis, padidėja po valgio. Jis taip pat gamina lektiną, kuris kerta kraujo ir smegenų barjerą ir pasiekia centrinę nervų sistemą. Jis vadinamas sotumo hormonu. Leptino sekrecija didžiausia nuo 22 val. iki 3 val. ryto, o tai kartais paaiškinama maisto vartojimo nutraukimo miego metu poveikiu.

Riebaliniame audinyje yra citokinų, baltymų, kurie būdingi uždegimui. Uždegimo rodikliai jame daugiausia gaunami iš jungiamojo audinio ląstelių ir makrofagų ("karių", kurie turi išvalyti jį nuo bakterijų, virusų, cholesterolio pertekliaus ar pažeistų ląstelių fragmentų), kurių ten yra daug. Manoma, kad uždegiminiai citokinai ir riebalinio audinio hormonai, modifikuojantys insulino poveikį, vaidina svarbų vaidmenį kraujagyslių komplikacijų vystymuisi metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto eigoje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kanabinoidus gamina ir riebalinis audinys, o tai gali paaiškinti, kodėl žmonės, kurie yra nutukę, taigi ir turi daugiau jo, dažnai būna linksmesni už kitus. Prisiminkite, kad kanabinoidai yra natūralios sudedamosios dalys, taip pat ir kanapėse. Daugeliu atvejų jie įveda žmogų į lengvą euforiją. Tačiau mažai kas žino, kad šias medžiagas gamina ir žmogaus organizmas.