PSIchologija

Visi kartais pykstame, pykstame ir pykstame. Vieni dažniau, kiti rečiau. Vieni išlieja savo pyktį ant kitų, o kiti jį laiko savyje. Klinikinė psichologė Barbara Greenberg pateikia 10 patarimų, kaip tinkamai reaguoti į pykčio ir priešiškumo apraiškas.

Visi svajojame gyventi taikoje ir harmonijoje su kitais, tačiau kone kasdien tampame agresijos aukomis ar liudininkais. Ginčijamės su sutuoktiniais ir vaikais, klausomės piktų viršininkų tiradų ir pasipiktinusių kaimynų klyksmų, susiduriame su nemandagiais žmonėmis parduotuvėje ir viešajame transporte.

Šiuolaikiniame pasaulyje agresijos išvengti neįmanoma, tačiau galima išmokti susidoroti su ja ir patiriant mažiau nuostolių.

1. Jei kas nors pyksta ant jūsų asmeniškai ar telefonu, nemėginkite jų sustabdyti. Žmogus, kaip taisyklė, nusiramina pats. Žodžių ir emocijų atsargos išsenka, jei jos nepamaitinamos. Kvaila ir nenaudinga purtyti orą, jei niekas į tai nereaguoja.

2. Šis patarimas panašus į ankstesnį: tyliai klausykite agresoriaus, galite karts nuo karto linktelėti galva, vaizduojant dėmesį ir dalyvavimą. Toks elgesys greičiausiai nuvils tą, kuris bando išprovokuoti kivirčą, o kitur kils skandalas.

3. Parodykite empatiją. Sakysite, kad tai kvaila ir nelogiška: jis ant tavęs rėkia, o tu jam užjauti. Tačiau būtent paradoksalios reakcijos padės nuraminti tą, kuris bando sukelti atsakomąją agresiją.

Pasakykite jam: „Tau turi būti labai sunku“ arba „O, tai tikrai baisu ir baisu! Bet buk atsargus. Nesakykite: „Atsiprašau, kad taip jautiesi“. Neišreikškite asmeninio požiūrio į tai, kas vyksta, ir neatsiprašykite. Tai tik įpils žibalo į ugnį, o nemandagus su dideliu entuziazmu tęs savo kalbą.

Užduokite agresoriui klausimą, į kurį jis greičiausiai žino atsakymą. Net pats nevaržomas žmogus neatsisakys parodyti sąmoningumo

4. Pakeiskite temą. Užduokite agresoriui klausimą, į kurį jis greičiausiai žino atsakymą. Net pats nevaržomas žmogus neatsisakys pademonstruoti savo sąmoningumo. Jei nežinote, kas jam sekasi, užduokite neutralų ar asmeninį klausimą. Kiekvienas mėgsta kalbėti apie save.

5. Jei žmogus įsiutęs, o jūs nesijaučiate saugūs, iškelkite bylą ir išeikite. Greičiausiai jis užsičiaups iš netikėtumo, pakeis toną ar eis ieškoti naujų klausytojų.

6. Galite pasakyti, kad jums buvo sunki diena ir jūs negalite padėti pašnekovui susidoroti su problemomis, jūs neturite tam emocinių išteklių. Toks pareiškimas apvers situaciją 180 laipsnių. Dabar esate nelaiminga auka, kuri skundžiasi pašnekovui gyvenimu. Ir kaip po to toliau ant savęs lieti pyktį?

7. Jei jums rūpi agresorius, galite pabandyti įvertinti jausmus, kuriuos jis nori išreikšti. Bet tai turi būti daroma nuoširdžiai. Galite pasakyti: „Matau, kad tu tiesiog įsiutęs“ arba „Aš neįsivaizduoju, kaip tu susitvarkei!“.

Neleiskite mums primesti sau agresyvaus bendravimo būdo, diktuokite savo stilių

8. Nukreipkite agresorių į kitą „performanso sritį“. Pasiūlykite problemą aptarti telefonu arba laiške. Vienu smūgiu vienu šūviu nužudysite du paukščius: atsikratykite bendravimo su agresijos šaltiniu ir parodykite jam, kad yra ir kitų būdų išreikšti jausmus.

9. Paprašykite kalbėti lėčiau, turėdamas omenyje tai, kad neturite laiko suvokti, kas buvo pasakyta. Kai žmogus pyksta, jis dažniausiai kalba labai greitai. Kai, jūsų prašymu, jis pradeda lėtai ir aiškiai tarti žodžius, pyktis praeina.

10. Tapk pavyzdžiu kitiems. Kalbėkite ramiai ir lėtai, net jei pašnekovas garsiai ir greitai rėkia įžeidžiančius žodžius. Neleiskite savęs verčiami agresyviai bendrauti. Diktuokite savo stilių.

Šie dešimt patarimų tinka ne visais atvejais: jei žmogus nuolat elgiasi agresyviai, verčiau su juo nebebendrauti.

Palikti atsakymą