5 Žemės planetos „energijos centrai“.

Vietomis žmogus jaučia nepaaiškinamą energijos antplūdį – tai dažnai nutinka kalnuose, prie vandenyno, krioklio, tai yra šalia galingų natūralių švarios energijos šaltinių. Būtent ten, iš niekur, ateina atsakymai į ilgai užduodamus klausimus, taip pat nušviečia aiškumo ir laimės jausmą.

Pasaulis didžiulis, o tokių vietų vargu ar įmanoma suskaičiuoti (o juo labiau – aplankyti!). Panagrinėkime penkis įspūdingiausius neįprastus energijos centrus, kuriuose Visatos galia susilieja su žmogaus siela. Kalnų grandinė yra galinga energijos sankaupa. Neatsitiktinai viena iškiliausių XX amžiaus dvasinių asmenybių – Beinsa Duno – savo išmintį perdavė Riloje, būdama bulgaras. Rilos ežero apylinkės turi neįtikėtiną energiją. Ypač jautrūs žmonės keistus sapnus stebėdavo nakvodami kalnų grandinės teritorijoje. Keturių salų archipelagas Indijos vandenyne prie Afrikos Kyšulio. Didžiausia iš salų užima 20% visos salyno teritorijos. Salų flora ir fauna yra kažkas neįprasto, primenantis mokslinės fantastikos filmą. Sala privers patikėti, kad esate visiškai kitame pasaulyje. Dėl savo atokumo Sokotra išsaugojo daug unikalių augalų rūšių, kurių niekur kitur nėra. Vietinės energijos jėga ir galia geba sujungti žmogaus sielą su kosmosu.

Liūdnai pagarsėjusi Viltšyro megalitinė struktūra, kuri yra akmeninių konstrukcijų kompleksas. Stounhendžas yra senovinis nekropolis, greičiausiai skirtas Saulei. Paminklas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra daugybė pirminės Stounhendžo paskirties interpretacijų, viena iš jų – statinio kaip akmens amžiaus observatorijos interpretacija. Tikrai didingas reiškinys Bosnijoje ir Hercegovinoje. Radioaktyviosios anglies analizė datuoja piramidžių susidarymą prieš 12 metų. Remiantis šia analize, Bosnijos piramidės yra daug „senesnės“ nei Egipto piramidės. Po piramidėmis buvo rasta 350 kambarių ir mažas mėlynas ežerėlis, kuris pripildytas tyriausiu vandeniu. Grybų, dumblių, bakterijų ir kitų mikroorganizmų atstovų ežere nėra. Kalnas turi svarbią religinę reikšmę dviem tikėjimams – budizmui ir induizmui. Abu tikėjimai turi savo legendą apie šią vietą, tačiau jie sutaria dėl vieno dalyko – kalno viršūnė yra dievų namai. Manoma, kad dvasinė palaima tikrai ištiks tą, kuris užkariaus viršūnę. Tačiau religiniuose judaizmo ir budizmo tekstuose apie Kailašą rašoma taip: „Nė vienas mirtingasis nedrįsta kopti į kalną, kuriame gyvena dievai, tas, kuris mato dievų veidus, turi mirti“. Pasak legendų, kai Kailašo viršūnę gaubia debesys, matyti šviesos blyksniai ir daugiarankė būtybė. Induizmo požiūriu tai yra Viešpats Šiva.

Palikti atsakymą