5 viešo kalbėjimo raktai

Tai anksčiau ar vėliau nutinka visiems: turime pasirodyti prieš publiką. O kai kuriems viešas kalbėjimas tampa rimtu išbandymu. Tačiau yra keletas gudrybių, padėsiančių su tuo susidoroti. Ir net su sėkme.

Youtube ir kitų vaizdo kanalų, įvairių prezentacijų, paskaitų ir pardavimų eroje gebėjimas įtikinti tampa neatidėliotinu poreikiu. Net kuklūs ir tylūs žmonės turi pasiraitoti rankoves ir kibti į savo įvaizdį bei balsą.

Gerai, kad yra gudrybių, kurios tai padeda. Daugiau nei trisdešimt metų profesionalius aktorius mokantis pramogų kūrėjas ir treneris Lucas Tessier d'Orpheu dalijasi pasiruošimo viešam pasirodymui paslaptimis.

1. Paruoškite

Manote, kad galite išsiversti be pasiruošimo? Tada prisiminkite garsiausio pasaulio ministro pirmininko Winstono Churchillio žodžius: „Improvizuotą kalbą reikia perrašyti tris kartus“.

Kodėl mes apskritai kreipiamės į kitus? Štai pagrindinės priežastys: ką nors pranešti, būti suprastam, dalintis jausmais. Kad ir kokia būtų priežastis, svarbu tiksliai nustatyti, kokią žinią norite perduoti ir kokių tikisi auditorija.

Paimkite rašiklį ir popierių ir surašykite viską, kas jums šauna į galvą atsakant į klausimą: tai apie ką jūs kalbėsite? Tada struktūrizuokite savo medžiagą.

Visada pradėkite nuo pagrindinės minties, nuo pagrindinės žinios. Svarbu nuo pat pradžių patraukti pašnekovų (klausytojų) dėmesį. Tada išsamiau išplėskite savo idėjas keturiais–šešiais poskyriais, atsižvelgiant į jų svarbą jums ir pateikimo paprastumą.

Pradėkite nuo faktų ir tada išsakykite savo nuomonę. Atvirkštinė tvarka susilpnina teiginį ir atitraukia auditoriją.

2. Raskite tinkamą tempą

Aktoriai pradeda garsiai įsimindami tekstą, klausosi ir taria skirtingais klavišais, žemu ir aukštu balsu, kol išmoksta iki galo. Sekite jų pavyzdžiu, vaikščiokite ir sakykite frazes, kol jos pradės „skristi nuo dantų“.

Paruošę kalbą, paskirkite ją nuo pradžios iki pabaigos – ištarkite ją taip, kaip ketinate kalbėti prieš auditoriją. Baigę pridėkite dar 30% rezultato (pavyzdžiui, 10 minučių kalbą pailginkite 3 minutėmis), nedidindami teksto, tiesiog pristabdydami.

Kam? Įrodyta, kad „kulkosvaidžio“ kalbos skamba mažiau įtikinamai. Antras argumentas: teatre sakoma, kad publika kvėpuoja kaip visuma. Ir sulaiko kvėpavimą pagal kalbėtojo tempą. Jei kalbėsite greitai, jūsų auditorija greitai kvėpuos ir galiausiai pradės dusti. Sulėtinę kalbą patrauksite klausytojų dėmesį ir geriau perteiksite jiems savo idėjas.

Pauzė – jie atkreipia dėmesį į konkretų teiginį. Pauzės pabrėžia tai, ką norite pabrėžti. Galite sustoti po pareiškimo, kad klausytojams būtų suteikta laiko apie tai pagalvoti. Arba prieš ką nors, ką norite pabrėžti.

3. Sukelti susidomėjimą

Visi sutinka, kad nėra nieko nuobodesnio už monotonišką kalbą. Ypač jei jis perkrautas smulkmenomis, nukrypimais ir asmeninių įspūdžių aprašymais ir tariamas vos girdimu balsu. Kad pristatymas būtų sėkmingas, kalbėkite taip, kaip pasakotumėte įdomią istoriją – su pauzėmis ir tinkamu tempu, taip pat gana stipriu balsu, sodriomis intonacijomis.

Aiški artikuliacija yra oratorijos pagrindas. Treniruokis, internete nesunku rasti vaidinančius liežuvio raizgines įvairioms užduotims: pratinti sunkius raidžių derinius ir išmokti nepraryti skiemenų. Pažįstamas iš vaikystės, pavyzdžiui, „Kieme žolė...“ ir modernus: „Neaišku, ar akcijos yra likvidžios, ar nelikvidios“.

Sustokite, pabrėžkite svarbius dalykus, užduokite klausimus ir atsakykite į juos, tačiau laikykitės savo stiliaus.

Intonacijos pokyčiai padeda perteikti emocijas (nepainioti su emocionalumu: suspausta gerklė, nerišli kalba) — taip pasakytumėte vaikams pasaką, keisdami toną priklausomai nuo siužeto vingių. Beje, vaikai iškart pajunta, kai jiems ką nors pasako mechaniškai.

Įtikinkite save, kad publika yra kaip vaikai. Pristabdykite, pabrėžkite svarbius dalykus, užduokite klausimus ir atsakykite į juos, bet laikykitės savo stiliaus (neleiskite savęs atrodyti juokingai ar šauniai, jei nenorite). Prieš kalbėdami, keletą kartų žiovaukite su garsu, kad masažuotumėte balso stygas ir suteiktumėte balsui sodrumo ir pilnumo.

4. Darbas su kūnu

Padirbėję su kalbos turiniu ir savo balsu, pasirūpinkite kūnu. Tai padės jums 5 raktus.

1.Atidarymas: ištieskite nugarą ir ištieskite rankas, tarsi ką nors gautumėte.

2.Šypsena: šypsena sumažina kalbėtojo įtampą ir ramina auditoriją. Įrodyta, kad besišypsantys žmonės yra mažiau agresyvūs nei rimti piliečiai.

3. Įkvėpkite: Prieš kalbėdami ilgai įkvėpkite ir iškvėpkite, tai sumažins jūsų įtampą.

4.Žiūrėkite: pažvelkite į auditoriją kaip į visumą, o tada pažiūrėkite į kelis asmenis – arba į kiekvieną, jei klausytojų skaičius neviršija dešimties. Ši išvaizda sustiprina ryšį.

5.Žingsniai: kai tik pradedi kalbėti, ženk mažą žingsnelį auditorijos link. Jei nėra vietos (pavyzdžiui, stovite prie sakyklos), atidarykite krūtinę ir šiek tiek ištieskite kaklą aukštyn. Tai padės užmegzti auditorijos ir kalbėtojo ryšį.

5. Repetuokite

Teatre prieš premjerą visada vyksta generalinė repeticija. Tai padeda baigti štrichus. Padarykite tą patį, pritraukdami savo artimuosius, kurie yra draugiški ir dėmesingi. Perduokite jiems savo kalbą taip, lyg kalbėtumėte tikslinei auditorijai.

Palikti atsakymą