Mes nuolat keičiamės, nors ne visada tai pastebime. Gyvenimo pokyčiai gali padaryti mus laimingesnius ar liūdnesnius, suteikti išminties arba priversti mus nusivilti savimi. Viskas priklauso nuo to, ar esame pasiruošę pokyčiams.
1. Gyvūno išvaizda
Patinka skaičius po nuotraukomis su katėmis socialiniuose tinkluose iškalbingai byloja apie meilę keturkojams. Tai ne naujiena: augintiniai sukuria komforto atmosferą, padeda susidoroti su stresu ir nerimu. Namuose, kuriuose gyvena katė ar šuo, žmonės rečiau serga širdies ligomis. Daugelis žmonių renkasi sau augintinį, rūpinasi juo kaip šeimos nariu.
Tačiau net ir paprastas kiemo šuo ar katė iš prieglaudos gali būti džiaugsmo šaltiniu ilgam. Tie, kurie žaidžia su augintiniais 15–20 minučių per dieną, padidina serotonino ir oksitocino – neurotransmiterių, tradiciškai siejamų su džiaugsmu ir laime – kiekį. Taip pat yra atvirkščiai: šunims oksitocino kiekis taip pat didėja bendraujant su šeimininku.
2. Tuoktis
Stresą, kurį patiriame planuodami vestuves, nugali džiaugsmas dėl perspektyvos susieti gyvenimą su mylimu žmogumi. Be akivaizdaus pelno, susituokę žmonės įgyja psichologinį imunitetą – jie rečiau serga depresija, rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų, yra labiau patenkinti savimi ir savo gyvenimu nei vieniši. Tiesa, šias lengvatas gali gauti tik laimingai susituokę asmenys.
Moterų konfliktų sprendimo stilius apima daugiau empatijos ir prisitaikymo prie partnerio jausmų.
Neveikiančiose šeimose psichologinis klimatas gana slegiantis, išvardintos grėsmės tampa dar pavojingesnės. Stresas, nerimas ir emocinė prievarta labiausiai paveikia moteris. Ir ne tai, kad jie linkę viską imti į širdį.
Priežastis slypi konfliktų sprendimo mechanizmuose: moterų stilius apima daugiau empatijos ir derinimosi partnerio jausmams, o vyrai dažniausiai mažiau reaguoja ir konfliktinėje situacijoje mieliau vengia nemalonaus pokalbio.
3. Skyrybos
Atsiskyrimas su žmogumi, kuris kadaise buvo labai mylimas, gali būti dar rimtesnis išbandymas nei jo mirtis. Iš tiesų šiuo atveju patiriame karčių nusivylimų – savo pasirinkimu, viltimis ir svajonėmis. Galime prarasti orientaciją ir patekti į gilią depresiją.
4. Vaikų susilaukimas
Atsiradus vaikams gyvenimas tampa šviesesnis ir turtingesnis. Taip sako sveikas protas. Tačiau statistika rodo, kad viskas nėra taip aišku. 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad būsimi tėvai žinią apie naują šeimos papildymą buvo linkę patirti su jauduliu ir jauduliu. Tačiau vėliau dviejų trečdalių jų laimės lygis sumažėjo antraisiais vaiko auginimo metais, kai praėjo pirminė euforija ir gyvenimas grįžo į stabilias vėžes.
Nėštumo reikėtų norėti ir jausti artimųjų palaikymą, ypač pirmaisiais metais.
Tiesa, ankstesnis tyrimas tikrai prideda optimizmo: šiandien tėvai apskritai nėra laimingesni nei prieš 20 metų, tačiau jie vis tiek yra laimingesni už tuos, kurie išvis neturi vaikų. Kalbant apie sąlygas, lemiančias, ar vaikelio gimimas mums bus teigiama patirtis, psichologai beveik vieningi: nėštumo reikia norėti, o artimųjų palaikymą, ypač pirmaisiais metais, jausti.
5. Tėvų mirtis
Nors mes visi tai išgyvename ir galbūt bandome pasiruošti iš anksto, mylimo žmogaus netektis vis tiek yra tragedija. Kiek stiprus bus sielvarto jausmas, priklauso nuo ryšio su tėvais. Paprastai vyrai labiau sielvartauja dėl tėčio netekties, o mergaitės sunkiai susitaiko su mamos netektimi.
Kuo jaunesni, tuo labiau skauda. Vaikų, kurie vaikystėje neteko tėvų, imuninė sistema yra silpnesnė ir jiems labiau gresia depresija bei savižudybė. Rizika padidėja, jei tėvai buvo nelaimingi ir mirė nusižudę.