PSIchologija

Bonobo beždžionės išsiskiria taikumu. Tuo pačiu metu jų įpročių negalima pavadinti skaisčiais: užsiimti seksu jiems taip pat lengva, kaip ir mums pasisveikinti. Tačiau jiems nėra įprasta pavydėti, kovoti ir priimti meilę jėgos pagalba.

Šios pigmėjos šimpanzės garsėja tuo, kad niekada nekonfliktuoja, o visos jų problemos išsprendžiamos... sekso pagalba. O jei bonobos turėtų šūkį, greičiausiai jis skambėtų taip – ​​mylėkis, o ne kari.. Gal žmonės turi ko pasimokyti iš mūsų mažesniųjų brolių?

1.

Daugiau sekso – mažiau muštynių

Prievartavimai, patyčios ir net žmogžudystės - šimpanzės turi tokias agresijos apraiškas dalykų tvarka. Bonobose nieko panašaus nėra: kai tik tarp dviejų asmenų kils konfliktas, vienas žmogus būtinai bandys jį užgesinti meilės pagalba. „Šimpanzės naudoja smurtą, kad gautų seksą, o bonobos naudoja seksą, kad išvengtų smurto“, – sako primatologas Fransas de Waalas. O neuropsichologas Jamesas Prescottas, išanalizavęs daugelio tyrimų duomenis, padarė įdomią išvadą: kuo mažiau seksualinių tabu ir apribojimų grupėje, tuo mažiau joje konfliktų. Tai galioja ir žmonių bendruomenėms.1.

7 harmoningo gyvenimo paslaptys, kurių gali išmokyti… Bonobosas

2.

Feminizmas yra geras visiems

Bonobų bendruomenėje nėra daugumos kitų rūšių pažįstamo patriarchato: valdžia yra padalinta tarp patinų ir patelių. Komandoje yra alfa patelių, kurios išsiskiria savarankišku elgesiu, ir niekam nekyla mintis tai mesti iššūkį.

Bonobos neturi griežto auklėjimo stiliaus: vaikai nėra barami, net jei jie yra išdykę ir bando ištraukti gabalėlį tiesiai iš suaugusiojo burnos. Tarp motinų ir sūnų yra ypatingas ryšys, o vyro statusas hierarchijoje priklauso nuo to, kokia galinga buvo jo motina.

3.

Vienybė yra jėga

Prievartinis seksas bonobose yra labai retas. Daugiausia dėl to, kad patelės sugeba atsispirti patinų priekabiavimui, buriasi į glaudžius būrelius. „Jei moterys demonstruoja solidarumą ir veikia vadovaudamosi principu „vienas už visus ir visi už vieną“, vyrų agresija tiesiog neleidžiama“, – sako Christopheris Ryanas, knygos „Seksas aušroje: The Prehistoric Origins of Modern Sexuality“, Harper, 2010 m., autorius. .

4.

Geram seksui ne visada reikia orgazmo.

Dauguma bonobo seksualinių kontaktų apsiriboja lytinių organų lytėjimu, trynimu ir greitu įsiskverbimu į kito kūną (tai netgi vadinama „bonobo rankos paspaudimu“). Tuo pačiu jiems, kaip ir mums, labai svarbi romantika: sekso metu jie bučiuojasi, laikosi už rankų (ir kojos!) ir žiūri vienas kitam į akis.

Bonobos mėgsta švęsti bet kokį malonų įvykį seksu.

5.

Pavydas nėra romantiškas

Mylėti reiškia turėti? Tik ne bonobams. Nors jie žino ištikimybės ir atsidavimo jausmą, jie nesiekia kontroliuoti partnerių seksualinio gyvenimo. Kai seksas ir erotiniai žaidimai lydi beveik bet kokį bendravimą, niekam nekyla mintis iškelti skandalą partneriui, nusprendusiam flirtuoti su kaimynu.

6.

Laisva meilė nėra nuosmukio ženklas

Bonobų įprotis mylėtis įvairiose situacijose gali paaiškinti aukštą jų socialinio išsivystymo lygį. Mažų mažiausiai išlaikomas jų atvirumas, bendravimas ir žemas streso lygis. Tais atvejais, kai ginčijamės ir ieškome bendros kalbos, bonobos mieliau eina į krūmus ir gerai pasileidžia salto. Ne pats blogiausias variantas, jei pagalvoji.

7.

Gyvenime visada yra vietos malonumui

Bonobos niekada nepraleidžia progos įtikti sau ir kitiems. Radę skanėstą, jie gali iš karto švęsti šį įvykį – žinoma, pasimylėti. Po to, susėdę ratu, kartu vaišinsis gardžiais pietumis. Ir jokios kovos dėl smulkmenų – tai ne šimpanzė!


1 J. Prescott „Kūno malonumas ir smurto ištakos“, „Atominių mokslininkų biuletenis“, 1975 m. lapkritis.

Palikti atsakymą